Jei nusprendei keliauti į spalvingąją Madeirą – tikrai nepasigailėsi. Tačiau perspėju, kad susipažinus su Madeira bus sunku surasti gražesnių vietų Europoje nei ši Portugalijai priklausanti sala. Jei planuoji atostogas ir nori gulėti paplūdimyje, Madeira tau gali ir nepatikti. Beveik visi salos paplūdimiai yra akmenuoti, o smėlėtų – vos keletas. Todėl čia verta važiuoti jei tau patinka nuostabi gamta, kalnai, skanus maistas ir vynas bei nevaldomas vandenynas. Bet apie viską nuo pradžių.
Dar rudenį su draugais pusiau juokais pasišnekėdavome, kad būtų labai smagu išvykti atostogų su didele kompanija. Tačiau visi buvo užsivertę darbais ir savomis veiklomis, todėl tai visuomet atrodė kaip misija neįmanoma. Viskas prasidėjo tada, kai viena draugių sukūrė kelionės pasiūlymą su konkrečiomis atostogų datomis, skrydžių bilietais, viešbučių pasiūlymais ir panašiai. Kad kelionė tikrai įvyks, supratau tik tada, kai pirmieji draugai nusipirko skrydžių bilietus. Bala nematė, pagalvojau – skrendu ir aš! Taip prasidėjo gana ilgas kelionės planavimas. Kadangi keliauti nusprendėme 9-iese, kelionę planavomės patys. Norėjom pigiau, įdomiau, smagiau. Meluočiau sakydama, kad 5 skrydžiai (3 į priekį ir 2 atgal) buvo daug smagiau nei tiesioginis skrydis iš Varšuvos, bet visa kita tikrai buvo ir daug pigiau, ir įdomiau, ir, tikrai smagiau.
Nenorėjome už lėktuvo bilietus mokėti po 400 eurų, todėl rinkomės skrydžius su keliais persėdimais. Mūsų kelionė prasidėjo 3 valandą ryto, kai visi neišsimiegoję sėdome į autobusą vežantį į Kauno oro uostą. Iš Kauno skridome į Londono Lutono oro uostą, palaukę porą valandų skridome į Lisaboną, o iš jos – į Madeirą. Pasiekus kelionės tikslą sekundei atsikvėpėme, sėdome į iš anksto išnuomotus automobilius ir supratome, kad atsipūsti dar ne metas. Vėlai vakare važiuoti į statų kalną vinguriuojančiais serpantinais su ne itin gerai traukiančia mašina ir grybaujančia navigacija – va čia tai smagumas. Šiaip ne taip radę savo vilą susitikome su jos šeimininku, išklausėme pasakojimų apie tai ką verta pamatyti ir kur geriau neiti ir griuvome į lovas. Kai ryte nubudus mus pasitiko saulė, šiluma, čiulbantys paukščiai ir nerealus vaizdas pro langus – nuovargis ėmė ir išgaravo.
Kadangi keliavome 9-iese, nusprendėme gyventi ne viešbutyje – per Airbnb išsinuomavome didelę vilą salos šiaurėje. Nors gyvenome ne Funšalyje, o nedidelėje gyvenvietėje, tačiau taip buvo tik dar smagiau. Viloje buvo didžiulė virtuvė, kurioje kasdien gamindavom pusryčius ir vakarienę, 4 miegamieji su atskirais vonios kambariais ir net baseinas! Gal skamba kiek prabangiai, tačiau 9 naktys viloje asmeniui kainavo tik 100 eurų. Na, o kadangi turėjom puikią virtuvę, sutaupėm nemažai pinigų patys gamindami maistą. Dažnai maisto gaminimas atostogų metu vargina, tačiau keliaujant su draugais vakarienę ruošti ir kartu skanauti pačių gamintą maistą tampa dar smagiau. Visko galima rasti prekybos centruose, net ir tradicinių patiekalų. Rekomenduoju paragauti bacalhau žuvies, kuri pagal senas tradicijas yra sūdoma ir džiovinama, o tik paskui parą mirkoma ir kepama. Jūros gėrybės saloje yra gana nebrangios, todėl jas mėgstantiems čia tikras rojus. Galima pirkti net ir šaldytas – kainuoja vos kelis eurus, o skonis mažai tenusileidžia šviežioms jūros gėrybėms. Būtina paragauti Madeiros vyno, kurį gali rasti visose parduotuvėse. Populiari ir poncha – saldus citrusinis likeris. Na, o jei būsi šiaurinėje salos dalyje ir norėsi skaniai pavakarieniauti, būtinai užsuk į „Cantinho da Serra“ šeimos restoraną, kuriame patiekiami švieži mėsos patiekalai ir tradiciniai užkandžiai. Tik nepamiršk rezervuoti stalą iš anksto – sezono metu tikrai nerasi kur atsisėsti.
Madeiroje yra daugybė nuostabių kampelių, kuriuos viešuoju transportu pasiekti bus labai sunku ar net neįmanoma, todėl rekomenduoju išsinuomoti automobilį. Tiesa, dauguma automobilių yra nelabai galingi, todėl reikės susitaikyti su tuo, kad į kai kuriuos kalnus užvažiuoti bus sudėtinga. Saloje veikia visos pasaulinės automobilių nuomos įmonės bei vietinė „Car Hire Madeira“ įmonė, kurioje nereikia palikti didžiulio depozito.
Ką nuveikti ir pamatyti Madeiroje?
Madeira dažnam keliautojui asocijuojasi su levadomis. Tai kalnuose nusidriekę drėkinimo sistemos kanalai, šalia kurių yra įrengti pasivaikščiojimo takai. Jais einant atsiveria nerealūs debesyse paskendusių kalnų vaizdai, po kojomis bėga kriokliai, lydi įvairi augmenija, o stačiuose šlaituose pilna olų, kuriomis reikės eiti norint pasiekti kelionės tikslą. Tiesa, olose reikėtų labai saugoti galvą, nes vietomis reikia eiti net labai pasilenkus. Tikrai pravers žibintuvėlis, mat jos yra siauros ir drėgnos. Visoje saloje yra net keletas levadų takų, vieni jų yra ilgesni, kiti trumpesni. Mes keliavom Levada Queimadas – Caldeirão Verde – Caldeirão Inferno maršrutu, kurio bendras ilgis pirmyn ir atgal yra apie 18 km. Kelias gana patogus, tačiau būtina pasirūpinti patogia avalyne ir šiltais drabužiais, nes kylant į kalnus oras gerokai atvėsta. Nors trasa netrumpa, tačiau atsiveriantys vaizdai labai greitai viską atperka. :)
Jei nebijai 8 km trasos kalnais be galimybės pasislėpti šešėlyje, bet žadančios nepakartojamus vaizdus, leiskis į žygį ryčiausiame salos taške Ponta de Sao Lourenco. Leistis į žygį rekomenduoju apie 8 valandą ryto – tuomet ir žmonių bus mažiau, ir saulė ne taip kaitins grįžtant atgal. Žygiui prireiks patogios avalynės, kepurės, akinių nuo saulės ir butelio vandens. Kelionė pirmyn ir atgal gali užtrukti apie 4-5 valandas, todėl rekomenduoju pasiimti ir užkandžių. Tiesa, žygiuodamas niekur nerasi tualetų ir šiukšlių dėžių, nes ši vieta laikoma Nacionaliniu parku ir tokie dalykai yra draudžiami. Trasa nėra labai labai sudėtinga, tačiau yra keletas vietų, kur reikia paprakaituoti. Na, bet vaizdai čia vieni gražiausių visoje saloje, todėl rekomenduoju šio taško neaplenkti!
Kalnų mylėtojai tikrai norės kopti ir į aukščiausią salos viršukalnę Pico Ruivo ar į Pico Arieiro, tačiau labai rekomenduoju prieš tai pasidomėti orų prognozėmis ir kopti tik esant labai geram orui. Ypatingai tai galioja keliaujant žiemos metu, kuomet pasitaiko akmenų griūčių kalnuose. Tiesa, iki Pico Arieiro viršūnės galima užvažiuoti ir automobiliu, tačiau kopti juk visada smagiau, tiesa?
Jei kelionės metu žadi nuomotis automobilį, būtinai pasivažinėk šiaurine salos pakrante. Čia gamta dar gražesnė ir žalesnė, o greitkelis driekiasi per nuostabius nedidelius miestukus ir palei vandenyną. Verta užsukti į nedidelį Santanos miestelį, kuriame yra žymieji trikampiai namukai, kurių vaizdą sutiksi visuose suvenyruose ir nuotraukose. Nuo Santanos keliauk link Sao Jorge, kur nuo skardžių atsiveria nerealūs vaizdai. Toliau siūlau važiuoti pro Ponta Delgada ir Sao Vicente miestukus. Pačiuose miesteliuose nelabai yra ką veikti, tačiau verta sustoti ir pasigrožėti vaizdais. Keliaujant toliau, rekomenduoju užsukti į Seixal miestelį, kuriame yra juodo smėlio paplūdimys. Nuo vandenyno jis yra atskirtas dideliu molu, todėl jame maudytis yra saugu. Visai šalia paplūdimio yra jaukus baras Clube Naval do Seixal, kuriame galima užskąsti, atsigaivinti gėrimais, o sezono metu – išsinuomoti gultus ir leisti dieną besimėgaujant saule. Nuo Seixal siūlau važiuoti iki Porto Moniz miestelio, kuriame yra žymieji lavos baseinai, o nuo ten – į Achadas da Cruz gyvenvietę, kur rasi įspūdingą keltuvą, pusę kilometro leidžiantį žemyn prie vandenyno. Bijantiems aukščio jis žavesio nekels, tačiau nebijantiems pasakysiu – vaizdai nepakartojami!
Jei atostogų metu gyvensi ne Funšalyje ar jo prieigose, būtinai apsilankyk salos sostinėje. Čia visuomet pilna turistų, visa gausybė kavinių ir barų bei daugybė lankytinų objektų. Jei esi futbolo gerbėjas, apsilankyk Ronaldo muziejuje. Ne visi žino, tačiau futbolo superžvaigždė yra gimęs būtent Funšalyje. Žymi ir Rua de Santa Maria gatvė, kurios visos durys yra papuoštos spalvingais piešiniais. Verta apsilankyti Mercado dos Lavradores vaisių ir daržovių turguje, kuriame galima ragauti viską, tačiau neverta nieko pirkti, nes kainos yra didesnės 3-4 kartus. Labai žymus ir Funšalio keltuvas, keliantis į botanikos sodą, tačiau kelionė keltuvu pirmyn ir atgal bei apsilankymas sode yra gana brangus – asmeniui ši pramoga kainuoja apie 30 eurų. Dar viena labai smagi pramoga Funšalyje – banginių ir delfinų stebėjimas. Delfinai palei Funšalio krantus plaukioja dideliais būriais, juos galima pamatyti natūralioje aplinkoje. 3 valandų kelionė didele jachta asmeniui kainuoja apie 27 eurus, tačiau tai ne tik puiki proga pamatyti jūros gyventojus, bet ir smagiai praleisti laiką plaukiojant Atlanto vandenyne!
Nors prieš kelionę ir susidėliojom preliminarų kelionės planą, tikslaus jo darytis tikrai neverta. Atrodo planuoji pamatyti daug daugiau, tada pamatai puikų paplūdimį ir praleidi jame pusę dienos. Taip pat, nevertėtų visiškai pasikliauti turistiniais gidais ir skubėti į tokias vietas kaip Cabo Girao. Taip, nuo ten atsiveria puikus vaizdas, tačiau aikštelė stiklinėmis grindimis visada pilna turistų, o atsiveriantis vaizdas toks pats, kaip ir nuo kitų viršukalnių. Važinėk aplink, sustok apžvalgos aikštelėse, kopk į kalnus, pabūk prie vandenyno ir būtinai paragauk vietinio vyno – nesinorės jokio kito!
Tekstas ir nuotraukos – Makaliaus kelionių ekspertės Aistės. :)