Kai kalbame apie Neapolį, įsivaizduojame jūrą, mandoliną, nuostabų maistą, ir, būkime sąžiningi, siaubingą eismą ir triukšmą. Tačiau šis miestas turi pasiūlyti kur kas daugiau, nei pica ar zujantys motoroleriai siaurose gatvelėse. Neapolis – tai miestas, turtingas istorija, menais ir gyva kultūra. Esu lietuvė, gyvenanti ir dirbanti gide Neapolyje ir norėčiau papasakoti, kokį Neapolį pamačiau savo akimis.
Ši vietovė, kaip urbanistinė teritorija, mena 8 amžių prieš Kristų. Tuo metu ji vadinosi Parthenope. Vėliau, po graikų kolonizacijos, apie 6 a. pr. Kr. vieta pervadinama į Neapolis, kas išvertus iš graikų kalbos reiškia „Naująjį miestą“. Vėliau Neapolis tampa senovės Romos miestu, svarbiu prekybiniu tašku bei didžių filosofų, Romos imperatorių mėgstamu kurortu. Neapolis taip pat buvo turtinga karalystė, dalijosi turtais su Sicilija, buvo užvaldytas tai Normandų, tai prancūzų, tai ispanų, net du kartus, tačiau ir vėl patapo savarankiška karalyste iki Italijos suvienijimo. Kiekvienas istorinis įvykis mieste yra įamžintas monumentais: antikinio miesto senovę mena gatvės bei griuvėsiai, viduramžių pilys ir kadaise turtingą karalystės praeitį liudijantys rūmai ir vilos. Dėl istorinių, socialinių, kultūrinių, ekonominių ir klimato sąlygų šis mietas buvo ir yra svarbus pasauliui visais laikais.
Neapolio senamiestis yra paskelbtas UNESCO žmonijos paveldu. Jis siekia 1700 kvadratinių hektarų ir tai yra pats didžiausiais senamiestis Europoje. Tai miestas, skaičiuojantis 448 bažnyčias, o jei dar pridėtume visus religinius paminklus, skaičius išauga dvigubai. Ne veltui šis miestas nuo seno yra vadinamas la città delle cinquecento cupole – „penkių šimtų kupolų miestu“. Bažnyčios Neapolyje – tai neįtikėtini meno kūrinai, svarbūs istoriniai šaltiniai, galintys papasakoti labai daug apie patį miestą ir jo kultūrą. Yra išlikę pirmykštės krikščionybės pėdsakų – tą liudija freskos ir puikiai išsilaikiusios katakombos. Neapolio katedra Duomo stovi ant prieš tai buvusios, ketvirtame amžiuje pastatytos, bažnyčios, kurios išlikusias mozaikas galima aplankyti ir šiandien. Viena įspūdingiausių koplyčių Neapolyje tai Cappella Sansevero, turtinga savo freskomis ir skulptūromis, pačiame bažnytėlės viduryje guli marmurinė Giuseppe Sanmartino pagaminta „Kristaus su šydu“ skulptūra, kurią būtina aplankyti kiekvienam atvykėliui. Neapolyje taip pat gausu vienuolynų. Mėgstamiausi turistų yra Santa Chiara moterų vienuolynas, bei Certosa di San Martino vyrų vienuolynas aukštutiniame Neapolyje, nuo kurio atsiveria nuostabi miesto panorama.
Visais istoriniais periodais Neapolis traukė filosofus, literatus, dailininkus, muzikantus, artistus. Miestas tapo Europos kūrybinės inspiracijos lopšiu. Pirmasis ne religinis universitetas, Federico II, buvo įsteigtas būtent čia, pirmieji operos rūmai Europoje, San Carlo, taip pat buvo pastatyti čia. Tai miestas, turintis daugiausia teatrų Italijoje, o Neapolio konservatorija, įsteigta 1808 metais, laikoma prestižine visos Italijos muzikos mokykla, nuo seno mokančia tradicinių Neapolyje gimusių muzikos žanrų. XIX – XX amžiaus pradžioje visame pasaulyje išpopuliarėja neapolietiškos klasikinės dainos, tokios kaip: „'O Sole Mio“, „Funiculì Funiculà“. Čia gimsta filosofijos ir dailės žanrai. Neapolio didieji muziejai kaip Capodimonte, Museo Nazionale saugo dideles ir labai turtingas paveikslų, skulptūrų bei mozaikų kolekcijas.
Be viso šito neapoliečiai buvo dideli pramonininkai ir išradėjai. XV amžiuje Neapolis pirmavo šilko gamybos kokybe, užsienio pirkliai labai vertino Neapolietišką šilką. Pirmoji geležinkelio stotis Italijoje buvo pastatyta Neapolyje. Beje, garsioji daina „funiculi funicula“ buvo sukurta funikulieriui, kuris traukė turistus nuo Vezuvijaus papėdės iki jo viršaus, paminėti. Pirmasis kruizinis laivas Europoje buvo pagamintas čia. Pirmosios astronomijos bei seismologijos observatorijos, pirmasis gatvių apšvietimas mieste... Ir tai tik nedidelė dalis ilgame išradimų sąraše. Neapolis garsėjo keramikos, popieriaus, stiklo pramone. Mieste buvo daug batų bei pirštinaičių gamyklų. Na, o kaklaraiščiai, išsiskiriantys puikiu dizainu, yra vertinami ir šiandien. Pamatyti žymų pasaulio personažą, dėvintį Neapolyje pagamintą kaklaraištį – jokia naujiena. Neapolietiškas kaklaraištis – tai išskirtinio originalumo ženklas.
Kalbant apie Neapolį, negalima nepaminėti nuostabaus maisto. Net turintys išrankiausią skonį įvertins neapolietišką virtuvę. Pradėkime nuo jūros gėrybių: vietos įžymybės – Zuppa di Cozze, midijų sriuba, Spaghetti con le Vongole – spagečiai su moliuskais... Makaronų patiekalai, kaip Pasta e Patate – makaronai su bulvėmis, Pasta con Fagioli e Cozze –makaronai su pupelėmis ir midijomis; iš mėsos patiekalų paminėtini Salsiccia e Friarielli – dešrelės su gausiažiedžiais bastučiais („friarieliais“ – tam tikra lapinių brokolių rūšis); bei visa galybė saldumynų, kaip Pastiera – tradicinis neapoliečių kalėdinis pyragas; Babà – saldus kepinys, išmirkytas rome, ir, mano mėgstamiausia, Sfogliatella – kriauklelės formos kepinys, įdarytas ricotta, beje, viena geriausių vietų paragauti šio skanėsto yra Sfogliatelle Attanasio – Neapolio centrinės stoties teritorijoje.
Na, ir žinoma, Neapolio virtuvės garbės patiekalas – pica. Žodis pizza kyla iš arabų, o kartu ir graikų žodžio pita, reiškiantį duoną, mat būtent tokią plokščiapadę duoną kepdavo arabai ir graikai. Neapoliečių mėgstama Margaritos pica susideda iš pomidorų, beje, po atvežimo iš Amerikos į Europą, pirmą kartą kaip maisto produktą panaudotą būtent Neapolyje; iš mocarelos sūrio, kurią vietiniai gamina iš buivolų pieno, normandų atgabentų iš Indijos; truputėlio alyvuogių aliejaus ir baziliko. Kodėl ši pica vadinama Margarita? Yra dvi istorijos versijos, viena jų – picos padas būdavo padengtas mocarela taip, tarsi sudarydavo gėlės ramunės formą, Marherita iš italų kalbos išvertus reiškia ramunę. Kita versija: vienos seniausių picerijų Neapolyje „Brandi“ savininkas iškepė šią picą ir dedikavo Italijos karalienei Margheritai. Mano manymu, abi istorijos įtakojo žymųjį picos pavadinimą.
Visai neseniai neapoliečių picos kepėjų (neapolietiškai – Pizzaiuoli) menas buvo įtrauktas į UNESCO nematerialųjį žmonijos paveldą. Pelnytas aukštas pripažinimas Neapolio picų kepimo amatui yra sąžininga duoklė šiai profesijai įvertinti. Pizzaiuoli, picų kepėjai, saugo iš kartos į kartą perimtas picos kepimo tradicijas. Neapsigaukite, skaitydami tokias antraštes, kaip „žongliravimas picomis įtrauktas į UNESCO“, – jos yra klaidingos. Ne žongliravimas buvo įtrauktas į UNESCO paveldą, bet picų kepėjo amato menas. Picų kepėjai nėra klounai ir nedirba cirke, jie kepa picas. Rekomenduoju paragauti picos senas tradicijas puoselėjančiose picerijose Da Michele, Sorbillo, Starita.
Neapolis – tai pamėgtas turistų maršrutas, kalėdiniu periodu sulaukia didelio turistų srauto. Vietiniai amatininkai čia savomis rankomis gamina prakartėles (italiskai – prescepe), jos vaizduoja tiek sakralias Kristaus gimimo, tiek kasdieninio gyvenimo scenas. Neapolyje ypač populiari San Gregorio Armeno gatvė, skirta būtent šiam prakartėlių menui. Miestas tarsi tampa dideliu kalėdiniu turgumi, pilnu spalvų ir kvapų. Neapolis – tai puiki vieta sutikti Naujuosius metus: vyksta nemokami koncertai, o viską vainikuoja kulminacinis fejerverkų šou.
Skrydžių kainos iš Kauno į Neapolį šiuo laikotarpiu, net jei norėtųsi išskristi jau poryt, kainuoja vos apie 70 eurų į abi puses ir išlieka žemos visu žiemos periodu. Neapolį taip pat galima pasiekti iš Romos traukiniais: greituoju traukiniu vos per valandą, o regioniniu per 2,5 valandos (maždaug tiek, kiek užtrunka kelionė Šiauliai – Vilnius).
Ar Neapolis yra saugus miestas? Žinoma, kad saugus! Neapolyje, kaip bet kuriame kitame metropolyje – ar nuvažiuosite i Romą, ar į Niujorką, ar net į Gariūnų turgų, – jei kuprinė bus atvira, o iš ten kyšos piniginė ar telefonas, kas nors gali susigundyti ir pasisavinti asmeninius daiktus. Didelėse miniose į žemėlapį įsitraukę turistai tampa lengvesniu objektu kišenvagiams, bet šita taisyklė galioja visame pasaulyje. Neapolyje nepamatysite susišaudymo scenų ir niekas jūsų nepagrobs, nesusidarykite klaidingo įspūdžio, žiūrėdami „Gomora“ ar „Narkos“ serialus. Serialai lieka serialais, fikcija lieka fikcija, nederėtų jų painioti su tikrove.
Turistai, atvykę į Neapolį, taip pat gali lengvai pasiekti Vezuvijų, miesto ugnikalnį, Pompėjos ir Herkulaniumo (kitaip, Herkulano) – senovės Romos miestus, storu pelenų ir akmenų sluoksniu palaidotus po 79-ųjų metų Vezuvijaus išsiveržimo; taip pat netoli esantį Sorrento miestą, Amalfio pakrantę bei Neapolio salas: Kaprį, Iskiją ar Pročidą.
Keletas patarimų, keliaujantiems į Neapolį: avėkite patogią avalynę ir judesių nevaržančią aprangą, pravers vaikštant po Neapolio senamiestį, taip pat lankantis Pompėjoje ar kopiant į Vezuvijų.
Jei planuojate savo kelionę į Neapolį ir jums reikia patarimų bei domina gido paslaugos, galite mane rasti Facebook puslapyje: „Kaip prisijaukinti Neapolį“.
Straipsnio autorė: Vitalija Nagliūtė
