Na gerai gerai, tenesuklaidina Jūsų antraštė – verslo klase gali keliauti ne tik karaliai, bet ir visi paprasti mirtingieji, dėl nepaprasto komforto skrydžio metu nepagailintys susimokėti kiek daugiau, nei įprasta skrydžio kaina. Siunčiu Jums linkėjimus iš Tailando karalystės, į kurią atkeliavau kaip pats didžiausias ponas, o tuo, ką patyriau, skubu pasidalinti su Jumis!
Prisiminkite savo paskutinį skrydį kuria nors tolimesne kryptimi bei laipinimą į lėktuvą: oro uosto agentui įduodate savo bilietą, o jis palinki Jums gero skrydžio ir leidžia praeiti iki orlaivio. Vos įlipus, su šypsenomis (na, leiskite pasitaisyti – tai labai priklauso nuo darbuotojų nuotaikos) Jus pasitinka įgula bei nurodo, kaip rasti savo vietą lėktuve. Viskas, skanaus ir gero skrydžio!
Tačiau aš prisipažinsiu (o Jūs man pritarkite arba paneikite) – eidamas savo vietos link per verslo klasę norom nenorom pamatau tas patogias ir plačias kaip foteliai sėdynes, kurios pakilus transformuojasi į lovas ir nuovargio po tokio skrydžio, matyt, nė nesijaučia. Štai, kodėl dažniausiai visus keleivius specialiai leidžia tik pro priekį, tarytum reklamuodami ir erzindami mus tuo rojumi lėktuve?! Vis pasvajoju, kaip gerai būtų čia įsipatoginti, bet nusiledžiu atgal ant žemės: ne šįkart, ne dabar.
Bet tas kartas atėjo: „Finnair” oro linijos, kuriomis Makaliaus turistai keliauja į mūsų organizuojamas egzotines keliones (Singapūrą, Balio salą, Tailandą, Azijos kruizą, Indiją ir kitas nuostabias šalis) pakvietė mane išbandyti, ką reiškia skristi verslo klase ir dar geriau – jų naujuoju „Airbus A350” lėktuvu. Kaip aš galiu praleisti tokią galimybę? Todėl pasirinkau savo mylimo Tailando kryptį, susikroviau daiktus ir išvykau su trimis užduotimis: pasijusti karaliumi skrendant verslo klase, aplankyti Makaliaus komandą Tailande ir kelias dienas pailsėti bei pagaliau išsimiegoti.
Fotoreportažas: Makalius skrenda verslo klase
Mano kelionė į Tailandą vyko su persėdimu: Vilnius-Helsinkis-Bankokas. Deja, esame per maža valstybė, kad turėtume tiesioginius reisus iki Tailando.
Verslo klasės aptarnavimas prasideda dar oro uoste Vilniuje, kai galėjau užrietęs nosį apeiti visą minią žmonių prie registracijos bei bagažo pridavimo, be eilės paduoti pasą ir ištarti: „Taip, aš šiandien keliauju verslo klase!”. Tuomet mano bagažas buvo užregistruotas, gavau įlaipinimo kuponus. Be eilės, naudodamasis „Fast track” greitosios patikros paslauga, patekau į oro uosto sterilią zoną ir nužingsniavau į verslo klubą (business lounge). Čia buvo užkandžių, gėrimų, greitas internetas ir rami vieta laukti skrydžio. Verslo klube nieko nevalgiau – juk žinojau, jog jau pirmajame skrydyje manęs laukia pietūs danguje! Netrukus prasidėjo laipinimas, o pusantros valandos skrydis iki Helsinkio visai neprailgo:
Persėdimas visai nenuvargino ir tai buvo vienas trumpiausių mano tolimųjų skrydžių istorijoje: iki laipinimo į kitą skrydį Helsinkio oro uoste turėjau tik 50 minučių. Beje, nusileidus Helsinkyje niekur skubėti nereikėjo – bagažas buvo perkeliamas automatiškai, o pasų kontrolė Helsinkyje buvo išmani europietiškiems pasams: patikra buvo elektroninė, nuskenuojant pasą.
Įspūdį paliko Helsinkio verslo klubas, kuris taip pat įskaičiuotas verslo keleiviams. Įvairiausi gėrimai, šalti užkandžiai ir karšti patiekalai. Netgi lovos-kapsulės trumpam snūstelėjimui, jeigu persėdimas ilgesnis už maniškį. Na, ir desertui – šiame verslo klube yra sauna. Taip, sauna! Gaunate rankšluosčius, yra dušai, kaitinatės saunoje tarp skrydžių, pailsite ir skrendate toliau. Man regis, jeigu apie tai pasigirtumėte draugams, daugelis tuo nepatikėtų...
Na, o man jau metas į lėktuvą. Randu 33 įlaipinimo vartus, keliauju orlaivio link, parodau savo bilietą įgulai ir... tai ta akimirka, kai į lėktuvo galą eiti nebereikia – apsistoju priekyje!
Mano vieta 4 eilėje prie lango. Įdomus sprendimas verslo klasės sėdynes pasukti šonu, o prie lango pasodinti tik po vieną keleivį. Dar nespėjus įsitaisyti vietoje ir suvokti, kad net 10 valandų skrisiu taip patogiai, prie manęs jau prisistato orlaivio palydovė ir vaišina putojančiu vynu. Sukrauna daiktus į bagažo skyrių virš manęs, supažindina su sėdynės funkcijomis (kaip atlenkti ir valdyti ekraną, ištiesti lovą, kur galiu pasikrauti telefoną, pasidėti nereikalingus daiktus, kur rasiu šlepetes ir kosmetinę) ir palinki gero skrydžio. O taaaaaip, jis tikrai bus geras. Ir kodėl tik 10 valandų??? Neilgai trukus baigiamas laipinimas ir švelniai pakylame. Varikliai veikia taip tyliai, kad kartais užsimiršdavau, jog esu lėktuve...
Visos sėdynės pasuktos šonu, todėl kylant jausmas neįprastas, bet įdomus. Stebėti dangų ir debesis pro langą tiesiai priešais save irgi labai įdomu! Ekrane prie sėdynės rodoma skrydžio eiga ir kelionės programa: vakarienė, poilsis, šviesų prigesinimas, pusryčiai ir atvykimas į Bankoką. Orlaivio palydovė išdalina šios dienos meniu, rinktis galima iš kelių variantų. Užsisakius pirmąjį gėrimą, šalia jo atkeliauja ir užkandis – apetitui sužadinti!
Jeigu pro langą žiūrėti nenorite, galite ekrane įsijungti tiesioginę transliaciją pro kamerą, kuri įmontuota ant lėktuvo uodegos. Vaizdelis tikrai įdomus.
Neilgai trukus atkeliavo vakarienė – iš pradžių užkandžiai, vėliau pagrindinis patiekalas ir desertai. Pastarųjų teko atsisakyti, kadangi savo kelionės metu vis dar laikiausi #0cukraus iššūkio, todėl pridėtinis cukrus man buvo tabu!
Pora filmų, vėliau – naršymas internete (taaaaaaip, šiame lėktuve galima naudotis internetu ir tiesiogiai transliuoti draugams savo skrydį bei kelti baisiausią pavydą – išbandyta, veikia 
) ir pasiruošimas nakčiai. Iki atvykimo į Bankoką liko 7 valandos, taigi, yra pakankamai laiko išsimiegoti. Lėktuve prigeso šviesos, mano sėdynė transformavosi į pilnai plokščią lovą, gavau patalynę ir įsitaisiau sapnuoti 11 kilometrų aukštyje. Labanakt!!!
***
Ar kada norėjote, kad skrydis būtų ilgesnis, nei planuota? Tikrai, sakysite, keistas klausimas, juk tai taip vargina.... Bet aš norėjau! Likus valandai mane pažadino pusryčiams, o vos pavalgius nusileidome Bankoko Suvarnabhumi oro uoste, kuriame persėdau į Čiangmajaus reisą. Mielai būčiau dar pamiegojęs ar kokį filmą pažiūrėjęs. Laikas skrendant visai neprailgo. Pasiekęs savo kelionės tikslą aš iškart keliavau pasivaikščioti po miestą, planavausi savo ateinančias dienas, ilsėjausi prie baseino – žodžiu, buvau pilnas jėgų.
Tai buvo unikali patirtis, kurią rekomenduoju visiems išbandyti bent kartą gyvenime. Galbūt pavyks pagauti kiek pigesnius, nei įprasta bilietus verslo klase? O gal save palepinsite povestuvinės kelionės ar metinių, jubiliejaus proga? Beje, kartais už specialią kainą galima persikelti į verslo klasę prieš pat skrydį, todėl būtinai pasiteiraukite apie tai, kai kitą kartą keliausite. Linkiu bent trumpam visiems pasijusti karaliais, o dabar – einu tyrinėti Tailando. Visiems gerų kelionių!!!