Taip jau būna su netikėtomis kelionėmis, kai nuskrendi ten, kur net neplanavai kada nors apsilankyti... Ir visiškai įsimyli Malaizijos sostinę Kvalą Lumpūrą! Mane visada traukė didesni miestai, tad nenuostabu, kad iškart pamėgau ir Kvalą Lumpūrą, bet tikrai nemaniau, kad pajusiu tokį ryšį su šiuo perpildytu miestu ir net svajosiu, kaip kada nors galėčiau čia gyventi.
Parkas miesto centre ir kultūriniai kontrastai
„KLCC“ parkas – tai miesto parkas Kvala Lumpūro centre. Parkas sukurtas siekiant sustiprinti žalumos pojūtį aplink „Petronas“ bokštus dvynius ir suteikti miesto centrui daugiau žalumos, kurios čia labai trūksta. Parkas savo ramia aplinka labai kontrastuoja su niekad nenutylančio miesto šurmuliu. Graži gamta, nemažai žalumos (jos kur kas daugiau palikus dangoraižių džiungles miesto centre), visur susikalbama anglų kalba, žmonių mišrainė – ne vien turistų, mačiau tikrai daug čia gyvenančių ir dirbančių užsieniečių, kuriems net užpavydėjau.
Kalbant apie vietinius, tai Kvala Lumpūras man pasirodė daug atviresnis ir liberalesnis negu tikėjausi, žinant, kad dauguma Malaizijos gyventojų – musulmonai. Moterys dažniausiai nešioja ne visą kūną dengiančias burkas, bet tik hidžabus, kuriuos tikrai labai skoningai derina su įvairiaspalviais rūbais, makiažu, tad atrodo labai elegantiškai ir gražiai. Kadangi vyraujanti religija yra islamas, Kvala Lumpūre nelengva rasti kiaulienos – dažniausias maistas yra jautiena, vištiena arba ėriena.
Apsigyvenome viešbutyje, turinčiame baseiną ant stogo ir man pirmą kartą teko maudytis tokiame baseine. Nors atrodo tobulai, bet pats baseinas yra gan šaltas ir nešildomas. Bet viską atperka miesto centro vaizdas! Beje, tokį pat vaizdą matėme kasdien iš savo kambario. Vaizdas nepakartojamas. Kol kas tai mano aukščio rekordas: 28 aukštas su tokiu vaizdu. Manau, kad tikrai verta lankantis Kvala Lumpūre nepataupyti viešbučiui ir apsigyventi miesto centre kur nors aukščiau, ypač, jeigu viešbutis turi baseiną ant stogo. Tokių maudynių įspūdžiai įstrigs ilgam!
Svajoji apie atostogas Malaizijoje ir Tu? Lėk ilsėtis į egzotiškąją Langkawi salą!
Kvala Lumpūro architektūra ir atsiveriantys įspūdingi vaizdai
Menaros bokštas, dar kitaip žinomas kaip „Kuala Lumpur Tower“, bene viena geriausių vietų visoje sostinėje stebėti saulėlydį. Šis bokštas yra aukščiausia Kvala Lumpūre viešai prieinama apžvalgos aikštelė. Menaros bokšte yra 6 aukštai (tik pačioje viršūnėje), jis yra 421 metro aukščio. Tai septintas pagal aukštį bokštas pasaulyje. Kaip ir Vilniaus televizijos bokšte, viršutinėje Menaros bokšto dalyje įrengtas besisukantis restoranas (taip pat aukščiausias Malaizijoje), iš kurio atsiveria miesto panorama. Į jį galima patekti tik iš anksto užsirezervavus staliuką. Norint ten pavakarieniauti savaitgalį, kainos prasideda nuo 50 eurų. Užburiantys viso miesto vaizdai, besileidžianti saulė, dangoraižiai, kalnai tolumoje – tikra romantika. Taip pat įdomus faktas, kad Menaros bokšte kasmet rengiamos lenktynės, kurių metu dalyviai lenktyniauja bėgdami laiptais į viršų.
Iš Menaros bokšto atsiveria puikus antro pagal aukštį visame pasaulyje pastato „Merdeka 118“ vaizdas. Tai aukščiausias pastatas Malaizijoje ir Pietryčių Azijoje. Jame yra 118 aukštų, pastato aukštis siekia beveik 700 metrų. Jis atsilieka tik nuo 829,8 m aukščio „Burj Khalifa“ Dubajuje. Pastato pavadinimas „Merdeka“ malajų kalba reiškia „nepriklausomybė“.
„The Petronas Towers“ – aukščiausi pasaulyje dangoraižiai dvyniai. Jų aukštis 451,9 metro. 1996-2004 m. jie buvo aukščiausi pasaulio pastatai, iki kol juos aplenkė pastatas „Taipėjus 101“ Taivane. „Petronas“ bokštai yra vienas svarbiausių Kvala Lumpūro objektų, kartu su netoliese esančiais Kvala Lumpūro bokštu ir „Merdeka 118“ – jie visi yra matomi daugelyje miesto vietų. Bilieto, leidžiandžio užvažiuoti į vieno iš „Petronas“ bokštų viršų, kaina yra 20 eurų.
„Sultan Abdul Samad Building“ – vyriausybinis pastatas, pastatytas XIX a. pabaigoje. Priešais Merdekos aikštę esančiame Sultono Abdul Samado pastate buvo įsikūrusi britų kolonijinės administracijos būstinė.
Pasidalink įspūdžiais iš kelionės ir gauk Makaliaus dovanų kuponą!
Batu urvai ir užpuolusios beždžionės
„Batu Caves“ – tai kalkakmenio urvų masyvas. Urvų komplekse yra daug hinduistų šventyklų, iš kurių populiariausia – dievui Muruganui skirta šventykla. 43 m aukščio Murugano statula – viena didžiausių šio hinduizmo dievo statulų pasaulyje. Įėjimas į „Batu urvus“ nemokamas. Į „Batu urvus“ iš bet kurios Kvala Lumpūro centro vietos galima lengvai nuvykti naudojantis „Grab“ programėle (iš esmės tai Azijos „Uber“). Tačiau kaina nebus maža – ankstyvą rytą, kai nėra eismo, „Grab“ kaina svyruoja nuo 4 iki 8 eurų į vieną pusę, kelionės trukmė 18 min (~13 km į šiaurę nuo sostinės).
Iš Kvala Lumpūro centro į „Batu urvus“ (ir atgal) galima nuvykti labai pigiai naudojantis viešuoju transportu. Iš KL Sentral geležinkelio stoties vietiniu traukiniu („KTM Komuter„), kursuojančiu kas 30 minučių, už 2 MYR (Malaizijos ringitus, apie 0,50 euro centų) pasieksite savo kelionės tikslą. „Batu urvai“ yra paskutinė stotelė (8 stotelės iš KL Sentral iki „Batu urvų“), o nuo jos iki įėjimo – vos kelios minutės kelio pėsčiomis.
Nuvažiavus į „Batu Caves“ pasitinka beždžionių kariauna. Pažiūrėti gražu, bet tikrai ne be reikalo visur puikuojasi ženklai „nemaitinti beždžionių“. Jos ir nemaitinamos linkę griebti žmonių maistą tiesiai iš jų rankų. Rekomenduojama paslėpti akinius nuo saulės, vandens buteliukus ir mobiliuosius telefonus, kad jų nepavogtų beždžionės. Taip pat teko stebėti, kaip vieną darbuotoją, nešančią išmesti šiukšles, vijosi visa eilė beždžionių. Tad tikrai reikėtų pasisaugoti, nes nepanašu, kad jos būtų itin draugiškai nusiteikę.
„Batu urvai“ ir į juos vedantys laiptai atsidaro kasdien 7 val. ryto ir užsidaro 21 val. vakaro. Norint išvengti beždžionių, reikėtų apsilankyti urvuose 7-9 val. ryto, nes maždaug nuo 9 val. savo „darbo pamainą“ ׅpradeda beždžionės.
Norint užkopti į „Batu Caves“ reikia įveikti 272 laiptelius, kas yra tikrai nemenka užduotis kasdien kepinant daugiau nei 30° saulei ir Malaizijai įprastinėje tvankumoje. Visada su savimi reikia turėti apsaugos nuo saulės priemonių, kepurę, kremą, nešiojamą ventiliatorių, gerti daug skysčių.
Kadangi „Batu urvai“ yra ir šventykla, moterų drabužiai yra griežtai reguliuojami ir reikalinga kukli apranga. Moterims negalima dėvėti šortų, trumpų sijonų ar kitaip demonstruoti apnuoginto kūno. Prie įėjimo į laiptus sėdi kelios moteriškės, kurių darbas yra užrišti skaras ant per daug apsinuoginusių turisčių.
Malaizijos virtuvės skoniai
Didžiąją daugumą Malaizijos gyventojų galima suskirstyti į tris pagrindines etnines grupes: malaiziečiai, kinai ir indai. Būtent tokia žmonių sudėtis lėmė tikrą skonių simfoniją, todėl Malaizijos virtuvė yra labai sudėtinga ir įvairi. Dėl istorinės migracijos, užsienio valstybių kolonizacijos ir geografinės padėties, šiuolaikinis Malaizijos maistas yra malajų, kinų, indų, indoneziečių, tailandiečių, filipiniečių ir indoneziečių tradicijų lydinys. Tradiciniuose malajų patiekaluose ryžiai laikomi pagrindine patiekalo dalimi, o visa – tik priedai: pagardai ar garnyras. Malaizijos virtuvę rekomenduočiau aštraus maisto mėgėjams, nes nepratusiems prie aštrumo gali būti šiek tiek sudėtinga, kaip ir man.
Jeigu tik turite daugiau laiko, tikrai rekomenduoju praleisti popietę akvariume „Aquaria KLCC“. Jame yra dviejų lygių 5600 m2 ploto akvariumas su 90 metrų ilgio povandeniniu tuneliu, kuriame yra daugiau nei 250 skirtingų rūšių ir daugiau nei 5000 sausumos ir vandens gyvūnų iš Malaizijos ir viso pasaulio.
Teksto ir nuotraukų autorė: Vaiva Graužinytė