Valio! Pagaliau išaušo diena, kai prekyboje pasirodo naujausias Makaliaus kelionių žurnalas! Tai – pirmasis „Virtuvės mitų griovėjų“ leidžiamo kelionių ir maisto žurnalo „Makalius“ numeris, kuriame rasi daugybę įdomių straipsnių, spalvingų nuotraukų ir labai naudingų patarimų! Jau daugybę kartų sakiau, kad geriausia investicija į save yra kelionės, todėl 2017 metais Makalius vėl kviečia užkeliauti pasaulį! Vartyk, skaityk, ragauk ir planuok atostogas kartu su Makaliumi! 

Naujas, įdomus ir spalvingas pirmasis „Makaliaus“ kelionių žurnalo numeris supažindins tave su jau pamiltomis ir visai nepažintomis Europos salomis. Sužinosi, kuriuo metų laiku geriausia į jas keliauti, kur galima apsistoti, ką privaloma pamatyti. Taip pat dalyvausi neeilinėje Simonos ir Jono Nainių atostogų krypčių dvikovoje, kurioje jie padės tau išsiaiškinti, kas geriau – Seišeliai ar Tailandas? O jei planuoji poilsį su visa šeima ir nežinai, kokią kelionės kryptį išsirinkti, tuomet nepraleisk straipsnio apie atostogoms su vaikais tinkamiausius kurortus!

Net neabejoju, kad prieš kiekvieną kelionę iškyla klausimas, kaip viską sutalpinti į lagaminą? Makalius jau garsėja kaip profesionalus lagaminų pakuotojas ir jis tau papasakos, kaip į rankinį bagažą sutalpinti visą drabužių spintą. Naujausiame „Makaliaus“ žurnale perskaitysi ir apie netradicines, tačiau daug įdomesnes lauktuves, kurias gali parvežti iš atostogų Paryžiuje! Na, o artėjant jėgos aitvarų sezonui, išsiaiškinsi, kaip pažaboti aitvarą!

Žinoma, „Makaliaus“ žurnalas nepaliks tavęs alkano. Jame rasi VMG komandos patikrintų gardžiausių vietų Vilniuje, Rygoje ir Taline sąrašą. Na, o jei tą pačią minutę užsinorėsi ir valgyti, ir keliauti, Alfas Ivanauskas parodys, kaip itališką pavasarį sukurti virtuvėje. Kaip išsirinkti kelionės draugą, ar reikia kelionių draudimo Europoje, kaip skraidinti savo augintinį, kur keliauti Lietuvoje neišleidžiant 10 Eur... Šie ir dar daug kitų patarimų ir specialių pasiūlymų – „Makaliaus“ žurnale!

Net neabejoju, kad žurnalas nuo pirmos minutės tau taps toks pat mielas ir brangus, kaip ir visai komandai. Todėl siūlau išlikti budriam ir tykoti kito „Makaliaus“ numerio!

Na, o jei nori akies krašteliu pažiūrėti, kaip atrodo žurnalo vidus, gali jį pavartyti VMG tinklapyje. :)

Oi, kaip man pabodo tie, kurie sako, kad Lietuvoje nėra ką veikti! Jie tikrai klysta: nuo įvariausių pramogų iki fantastiškų renginių ir festivalių, žyminčių Lietuvą Europos muzikos žemėlapyje! Pirmąjį vasaros savaitgalį, garantuoju, pusė Lietuvos suplūs į Klaipėdą, kur ne tik mėgausis pajūrio malonumais, bet ir klausys tikrai nerealių džiazo atlikėjų, pasirodysiančių Klaipėdos pilies džiazo festivalyje!!! 

Lietuvos džiazo festivaliai – tikrai stiprūs ir puikūs! Klaipėdos pilies džiazo festivalis skaičiuoja jau daugiau nei dvidešimt metų. Per tiek laiko į Lietuvą organizatoriau jau buvo atvežę gausybę užsienio atlikėjų, užsidirbusių gerą vardą ir pasaulinėse scenose. Šiemet festivaliui pavyko prisilioti Till Bronner, Nina Attal, Janno Trump & Trump Conception, Dublino gospelo chorą ir dar daugybę nuostabių muzikos profesionalų! Beje, žinai, kas geriausia? Koncertai NIEKO nekainuoja. Kartoju: NIE-KO!!!

Prie jūros gimusio ir augusio festivalio organizatoriai žada, kad jis „ir vėl bus pagardintas plazdenančių burių prieskonių.“ Tą patį birželio savaitgalį uostamiestis taps ne tik džiazo, bet ir burlaivių regatos „Baltic Sail“ miestu! O net ir be to, kur gali geriau praleisti pirmąjį vasaros savaitgalį, nei Klaipėdoje? Užkeliauk Lietuvą! 

Taigi, kad nesusipainiotum:

• Kada? Pagrindiniai renginiai vyks birželio 1–3 dienomis, tačiau muzika Klaipėdą užplūs jau nuo gegužės 29 d.!!!
• Kur? Mylimiausiame uostamiestyje – Klaipėdoje! Kruizinių laivų terminale ir kitose miesto vietose.
• Kiek kainuoja? Absoliučiai NEMOKAMAI!
• Ar verta? Nejuokauk, žinoma!!!
• Kur apsistoti? Rinkis čia!

Kadangi už lango vis besimainantis oras nedžiugina, nemaža dalis keliautojų renkasi atostogas būtent pavasarį. Atlikėja Monika Linkytė su tėvais taip pat nusprendė pradėti vasarą anksčiau: „Nors buvo sunku suderinti laiką, kuris būtų laisvas kiekvieno iš mūsų kalendoriuose, bet labai norėjome pasimėgauti saule bei jūra, todėl poilsis Turkijoje buvo labai tinkamas sprendimas.“

Dainininkė Turkijoje pirmą kartą buvo prieš 5-6 metus. „Vėl pasirinkome Turkiją, nes dabar ten šilta, skrydis trumpas, Makaliaus pasiūlymas ir viešbutis – puikūs, o jau atkeliavus „Tez Tour“ atstovai mumis tikrai nuostabiai pasirūpino. Kadangi norėjome tik pasimėgauti saule ir paplūdimiais, nematėme reikalo permokėti ir rinktis egzotiškus kraštus. Turkija ir šiaip yra be reikalo nuvertinama. Gamta ten – tiesiog keri. Bijau, kad žmonės, panašiai kaip aš, nepasidomi ir tuomet niekada nekeliauja, bet norintiems ir pailsėti ir pasigrožėti nuostabiais vaizdais, ši kryptis – tikrai fantastiškai tinka!“ – džiaugėsi atlikėja.

Monika su šeima netoli Kemero miesto, Beldibio kurorte įsikūrusiame viešbutyje „Akka Antedon“ viešbutyje praleido penketą naktų. „Nenorėjome viso laiko praleisti tik viešbutyje, todėl mėgavomės ekskursija į Likijos Mirą ir Kekovą. Jachta plaukėme iki Kekovo salos, ten išvydome paskendusį miestą, senovės Kekovo likučius, taip pat – Miros miestą. Labai įsiminė senovės graikų ir romėnų teatras. Nors Pamukalėje jis – didesnis, bet džiaugiuosi, kad su šiuo turėjau galimybę susipažinti iš arti. Taip pat labai įspūdingai atrodė namų tipo kapavietės, Šv. Nikolajaus šventykla, kur pagal tradiciją visi sugalvojome ir tyliai išreiškėme svajones ir troškimus. Ferario neprašiau, bet tikiuosi, kad Šv. Nikolajus padės išpildyti likusius norus,“ – pasakojo dainininkė.

Atlikėja neslėpė, kad Turkijoje labiausiai ją sužavėjo gamta. „Buvome netoliese esančiame Goiniuko kanjone. Jokios nuotraukos ar video įrašai nesugebės perteikti tos masyvių kalnų didybės. Įėjimas kainavo gal 3 eurus, o įspūdis – nerealus. Pabuvusi tarp tos didybės pasijutau tokia maža, stebėdama didžiulius virš manęs iškilusius kalnus supratau, kad esu tik maža dalelė šitoje Žemėje,“ – pasakojo Monika.

Jauna mergina pasakoja, kad dažnai per darbus nelieka laiko kelionėms. „Iš ankstesnių kelionių mane labiausiai sužavėjo Lansarotė*. Ji, skirtingai nei Tenerifė, yra labiau sukurta savarankiškam tyrinėjimui, aktyviam laisvalaikiui. Tikiuosi, kad metai, prasidėję Turkija, virs kelionių metais. Vienas didesnių norų – artimiausiu metu apsilankyti Balio saloje. Žinoma, ypač keliaudama į egzotines šalis visų pirma noriu išgirsti profesionalų patarimų, tikiuosi man padės Makalius, nes pati planuoti tokią didelę kelionę, greičiausiai, bijočiau. Mano svajonių šalys: Kinija, Indija, Japonija... Bet, kad ir kokia artima man būtų jų kultūra, mane žavi visas pasaulis ir tai nereiškia, kad Meksika ar JAV – mažiau įdomios, nei Azijos šalys. Per gyvenimą norisi aplankyti kuo daugiau valstybių,“ – pasakojo M. Linkytė.

*Žemiau – nuotraukos iš Lansarotės.

Sakoma, kad geriausios atostogos – su draugais. Tokiu mergaičių vakarėliu neseniai mėgavosi Natalija Bunkė, kuri po Turkijos saule ilsėjosi su Justina Stambrauskaite. „Mes – dvi laisvos merginos, sumąstėm, kad dažniausiai vyrai moterų vienų nepaleidžia, todėl pasinaudojom proga, kad abi esam laisvos ir atradusios laisvą savaitę savo grafikuose iškeliavom pailsėti į Turkiją. Nors vietinių dėmesys gal ne visuomet malonus, bet svarbiausia – nubrėžti aiškias ribas,“ – netikėtų atostogų priežastimi dalinosi N. Bunkė.

Moterys ilsėjosi vien suaugusiesiems skirtame 5* viešbutyje „Adam & Eve“. „Justina yra buvusi šitame viešbutyje prieš pora metų, jis jai tikrai patiko. Nors ne viskas buvo idealu, bet tiek aptarnavimas, tiek maistas ir animacija buvo aukščiausio lygio. Esu mačiusi daugybę renginių ir dažnai Turkijoje jie būna nuviliantys. O čia tikrai buvo į ką pažiūrėti: „Pink party“ baseine, papuoštame didžiausiomis balionų girliandomis ir rožiniais flamingais, tobulų kūnų šokėjos, „Technology Show“ su įvairiausiais robotais... Tikrai nelikome nusivylusios,“ – pasakojo atlikėja.

Merginos ieškojo viešbučio, kuriame galėtų ne tik atsipalaiduoti, bet ir pasilinksminti. „Vos atvykusios buvome maloniai apgyvendintos prabangioje viloje, tačiau praėjus šiek tiek laiko pačios įsiprašėme į pigesnius apartamentus. Nors itin paslaugus ir malonus viešbučio personalas ir stebėjosi, tačiau mums norėjosi daugiau žmonių ir veiksmo aplink. Viešbutyje jau 16 val. prasidėdavo puikūs vakarėliai. Beje, vieną dieną gulėdama prie baseino gavau SMS: „Ar tu ne Turkijoje?“. Atsisukusi pamačiau Simoną Starkutę, su kuria taip pat smagiai praleidome laiką.“

Dalindamasi artimiausiais atostogų planais Natalija išdavė, kad ji – itin spontaniška. „Net ir šią kelionę Makalius mums padėjo susiplanuoti vos per 2 savaites. Jei galvotume apie ateitį, tai tikrai labai labai noriu į kruizą Karibų jūra, bet man reikia kompanijos. Tai – gana brangi kelionė, tikrai ne visos draugės gali ją sau leisti, todėl labai tikiuosi, kad tarp draugų atsiras dar kas nors. Aš jau taip užsidegusi, kad net apžiūrėjau tuo maršrutu plaukiančius laivus ir išsirinkau man labiausiai patikusį,“ – apie svajones pasakojo Natalija Bunkė.

Pigių skrydžių aviakompanija „Ryanair“ nesiliauja stebinti savo klientų naujais pareiškimais ir optimistiniais planais. Ir štai išaušo diena, kai vienas iš grandiozinių planų tapo realybe – bendrovė pradėjo prekiauti bilietais į jungiamuosius skrydžius! Ką tai reiškia ir kodėl ši naujiena tokia gera? Skaityk žemiau ir sužinosi 

Kas čia per naujiena?

Iki šiol, pirkdami „Ryanair“ bilietus su persėdimu tarpiniame oro uoste, keliautojai patys prisiimdavo lėktuvų vėlavimo riziką. Jei, tarkim, skrendi maršrutu Vilnius-Briuselis-Paryžius, t.y. į Paryžių su persėdimu Briuselyje, ir tavo lėktuvas iš Vilniaus vėluoja, dėl ko nespėji į skrydį Briuselis-Paryžius, tavo bilietai tiesiog nuplaukia ir pačiam tenka sukti galvą kaip toliau tęsti kelionę. Tačiau „Ryanair“, puikiai suprasdami tokias keliautojų problemas, pradėjo siūlyti jungtinius skrydžius!

Kodėl tai yra gerai?

Šiuo metu „Ryanair“ Lietuvoje vykdo skrydžius iš Kauno ir Vilniaus oro uostų. Nors krypčių pasirinkimas nemažas, vis dėlto kai kurias šalis pasiekti nėra paprasta, reikia rinktis skrydžius su persėdimais. O dabar tai galėsime daryti be baimės, nes aviakompanija „Ryanair“ pati prisiims lėktuvų vėlavimo riziką! Pvz: perki bilietą tuo pačiu maršrutu Vilnius-Briuselis-Paryžius, tačiau nuo šiol jau bendrovė bus atsakinga už galimus lėktuvo vėlavimus, ir vėlavimo atveju nemokamai pakeis tavo bilietą į artimiausią reisą taip, kad kaip įmanoma greičiau pasiektum savo galutinį tikslą. Tiesa, kol kas jungtinių skrydžių bilietą galima nusipirkti tik skrendant su persėdimu Romos Fumicino oro uoste, tačiau bendrovė tikina, kad visai netrukus į jungtinių skrydžių bilietų pardavimus bus įtrauktos visos „Ryanair“ bazės.

Jungtinio bilieto pavyzdys su persėdimu Romos Fumicino oro uoste:

Valio! Daugiau krypčių, daugiau skrydžių, daugiau kelionių!

Artėjantis atostogų sezonas be visų malonių įspūdžių su savimi atsineša ir panikos pilnus momentus: KĄĄĄĄĄ DĖTIS Į LAGAMINĄ? Ramiai, kiek galėsiu – padėsiu. Tikiu, kad akinių nuo saulės, kremo ir maudymosi kostiumėlio nepamirši, todėl dalinuosi tuo, kas pavers tavo kelionę gerokai patogesne, smagesne ir dar padės visus tuos smagumus įamžinti 

Priminti gal ir nereikia, bet kiekvieno daiktų sąrašo viršuje privalo atsidurti jo didenybė dantų šepetėlis! Sutik, pirmąją kelionės dieną yra geresnių užsiėmimų, nei ieškoti pamiršto šepetuko. O savu, pamėgtu, patogiu elektroniniu šepetėliu dantis valytis daug maloniau, nei neaiškios kilmės, pardavinėjamu viešbučio kioskelyje 

Yra įvairiusių džordžų klūnių ar bredų pitų, kuriems trijų dienų barzdelė tinka lyg saulė vasarai, bet jei esi vienas tų, kurie mėgsta švarų ir tvarkingą veidą, tuomet į lagaminą tiesiog privalų įsidėti barzdaskutę! Be to, ja galės džiaugtis ir trumpaplaukiai, besitvarkantys šukuoseną patys!

Kam jau kam, bet tau tikrai nereikia pasakoti, kaip sunku sutilpti į nurodytą bagažo dydį. O jei dar keliauji tik su rankiniu...   Bet net jei reikia sėstis ant lagamino prieš jį užsegant, kai kurių dalykų pamiršti – nevalia. Pamėgink susirasti nediduką kelioninį plaukų džiovintuvą – juk kol išdžius plaukai, gali ir saulė nusileisti! Taip pat, jei esi pamišęs dėl tvarkos ir stiliaus, (fashionist'os neleis sumeluoti) tau tikrai pravers mažytis lygintuvas. Taip vakarui mieste pasiruoši per keletą minučių!

Jei nenori, kad laikas lėktuve, autobuse ar laukiant persėdimo oro uoste prailgtų, į kelionę būūūūūūtinai pasiimk savo nešiojamą kompiuterį ar planšetę. Svarbiausi kriterijai? Ilgai veikianti baterija, patvarus korpusas ir atmintis, kur tilptų geriausi „Draugų“, „Sekso ir miesto“, „Daktaro Hauso“, „Sopranų“ ar „Sostų karų“ sezonai!

Kelionė be muzikos – ne kelionė! Jei sutinki, tuomet būtinai pasirūpink ausinėmis (tikiu, kad tavo muzikinis skonis – nuostabus, bet kaimynas lėktuve gali su tuo nesutikti). Beje, jei ausinės dar turi noise canceling – išorinio triukšmo funkciją, net negirdėsi vaikų, lėktuvo salone besidžiaugiančių skrydžiu! Taip pat pravers belaidė kolonėlė (kaimynui lėktuve pasukus savais keliais, muzika gali norėti pasidalinti su draugais!) ir išorinė baterija, kuri išgelbės ne tik išsikrovus telefonui, bet ir planšetei, kompiuteriui ar net fotoaparatui!

Beje, kalbant apie fotoaparatus. Tik nepulk sakyti, kad jie – atgyvena ir dabar viiiiiiską galima įamžinti su telefonu. Kad viską – sutinku (o dar jei turi selfie-stick – asmenukių lazdą, visa kompanija tilps į kadrą!), bet nepalyginsi nei nuotraukų kokybės, nei to malonaus jausmo, kad esi truputį menininkas   Beje, šiuolaikiniai fotoaparatai turi visokiausių nerealių funkcijų. Pavyzdžiui, GPS žymėjimas, kad visuomet atsimintum, prie kurios čia esi katedros ar į kurį paplūdimį turi būtinai sugrįžti! O jei nori filmuoti ir fotografuoti ne tik nuostabius peizažus, bet ir smagiausias maudynių, sporto ir nardymo akimirkas, tau tikrai praverstų GoPro kamera!

Na, tikiuos, dabar jau jautiesi ramiau. Jei vis dar neturi kažko iš šių dalykų ir tikrai tikrai nori jų savo atostogoms, rinkis „Aviteloje“. Apsipirkdamas ten dar gali laimėti ir Makaliaus dovanų kuponą! Skamba neblogai, ar ne?

Nuo Lietuvos ją skiria beveik 18 tūkstančių kilometrų, o tai beveik tas pats, kas perskristi per pusę pasaulio. Dar įdomu tai, jog Naujoji Zelandija randasi tiksliai kitoje Žemės rutulio pusėje nei Lietuva. Pirmasis šioje šalyje išsilaipinęs europietis buvo olandas Abelis Tasmanas (jo garbei pavadintas gražiausias šalies nacionalinis parkas), tad šalis gavo pavadinimą Nieuw Zeeland pagal Zelandijos provinciją Nyderlanduose. Makalius.lt redaktorė Rūta nuvyko ten su draugais ir atsivežė daug įspūdžių!

Mintis aplankyti šį kraštą gimė labai paprastai: vieną šaltą sausio rytą draugas Marius pranešė makalius.lt puslapyje radęs „bombą“: aviabilietai į Naująją Zelandiją tik už 550 €! Tiesa, skrydis iš Stambulo, bet juk iki jo nusigauti – vieni juokai. Ir dar viena smulkmena: kelionė nusimatė tik po 10 mėnesių (spalį). Gerai, sakau, o kiek dienų keliausim, mielasis drauge, savaitėlę kokią? Buvau informuota, jog per savaitę spėsiu nebent nuskristi, atsigerti kavos ir grįžti. Žodžiu, jeigu jau varyt, tai rimtai. Pagalvojau gal minutę – noriu! Nepraėjus nė dienai, bilietai jau buvo nupirkti (iki Stambulo taip pat), darbe vadovai palaimino mano beveik mėnesį atostogų ir netgi suradau dar du mirtinai trokštančius prisijungti kompanionus (tiesą pasakius, toli ieškoti nereikėjo, nes visi trys bendrakeleiviai yra mano artimiausi draugai). Taigi, keturiese. Kaip vėliau paaiškėjo, šis skaičius idealus tokiai kelionei, mat visa šalis buvo išmaišyta automobiliu, tad automobilio nuoma ir kuras, bei dar kai kurios išlaidos dalijosi iš keturių.

Apie Naująją Zelandiją žinojau tik tiek, kad ji yra oi kaip toli, toliau nei Australija, ir kad ten buvo nufilmuoti visi Žiedų valdovo filmai. Vasarai besibaigiant, po kelių savaičių intensyvaus planavimo ir diskusijų, išvarvėjusiomis nuo naršymo internete, bet degančiomis iš jaudulio akimis, apsiginklavę net trimis Lonely Planet kelionių gidų knygomis, mes pagaliau turėjome nušlifuotą kelionės maršrutą, viešbučių bei visokio plauko apgyvendinimo įstaigų rezervacijas kiekvienai nakčiai (nė vienos nakties nenakvojome toje pačioje vietoje), bei automobilio nuomos patvirtinimą.

Šiame pasakojime pabandysiu sudėti savo trijų savaičių įspūdžius, labiausiai įsiminusias aplankytas vietas ir įtikinti tave, kad Naujoji Zelandija yra gražiausia šalis pasaulyje.

Pradžia

Pradžia nelengva. Nuskridome iki Stambulo, ten sėdom į kitą lėktuvą, kylom į dangų, link Abu Dabio oro uosto. Abu Dabyje 10 valandų laukėme kito skrydžio. Tada 14 valandų skridome į Sidnėjų. Sidnėjuje laukėme 6 valandas paskutinio skrydžio į Oklandą. Skrydis Sidnėjus – Oklandas suvalgė dar 4 valandas. Liksiu amžinai dėkinga bičiuliams, kurie ilgų skrydžių metu visaip linksmino mane, save ir visų mūsų aplankytų lėktuvų įgulas bei keleivius, krėtė pokštus ir negailėdami dalijosi gera nuotaika. Turbūt net nesakyti nereikia, kad po ilgos kelionės ir kelių valandų numigimo tai šen, tai ten bei visų laiko juostų kirtimo, mūsų šypsenos – nebe tokios plačios. Tačiau po dvylikos valandų grožio miego, gyvenimas tampa daug mielesnis, todėl buvo galima ir išlįst apsižvalgyti.

Šiaurinė sala

Oklandas (Auckland)

Oklandas neretai vadinamas „burių miestu“, kadangi jo uoste pilna jachtų. Sutikti malonūs vietiniai paaiškino, jog kas trečia Oklande gyvenanti šeima turi jachtą ar kitą vandens transporto priemonę.

Oklande aplankėme įspūdingą Kelly Tarlton Antarktidos muziejų. Šiame interaktyviame muziejuje visos zonos yra po žeme, o pagrindinė tema – Antarktida: nuo pirmųjų atradėjų (čia pastatytos autentiškos stovyklų kopijos, gidai pasakoja kaip, anais laikais, neturėdami modernių priemonių, pirmieji žmonės pasiekė asšigalį) iki šių dienų mokslinių tyrimų stovyklų. Taip pat galima aplankyti ir pašerti pingvinus jų gyvenamajame kompekse, kuriame nuolat palaikoma minusinė temperatūra ir pasivaikščioti ilguose tuneliuose, įrengtuose po milžinišku akvariumu.

Oklando gyventojai modernūs ir stilingi miestiečiai. Labai jaučiama maisto kultūra, čia ir be žiburio rasi įdomių vietų pavalgyti ar pasėdėti. Laimingi žmonės, pagalvoju, nes per mažiau nei 20 minučių gali keltu pasiekti šalia miesto išsidėsčiusius balto smėlio paplūdimius (netoliese esanti Waihekee sala garsėja kaip vienas geriausių šalies kurortų). Aišku, dauguma šia privilegija tikrai naudojasi – populiarios išvykos su šeima ar draugais į gamtą po darbų ir savaitgaliais.

Paskubomis apžiūrėję dalį miesto ir jo įžymybių, bei apžvelgę panoramą iš Oklando TV bokšto, į gamtą išvažiavome ir mes.

Rotorua

Gal pradėsiu nuo to, jog Naujojoje Zelandijoje eismas vyksta kairiąja kelio puse. Sutartu laiku atvykę į autonuomos saloną, gavome savo automobilį, po to sekė kelios vairavimo pamokėlės, ir štai, apsukę kelis ratus aplink kvartalą, palikome stilingąjį Oklandą. Paminėsiu, kad keliai labai geri, platūs, tad neįprastas eismas visai negąsdino. Važiuodami pakrante, aplankėme kelis laukinius paplūdimius. Vieni paplūdimiai balto smėlio, kiti – visiškai juodo. Keista buvo matyti tokį kontrastą kelių šimtų metrų atstumu. Paplūdimiuose sutikome daug banglentininkų, skrodžiančių bangas – šis sportas ypač populiarus. Taip pat pakeliui porą kartų  sustojome stebėti dar vienos  pramogos – šuolių nuo aukštų tiltų prisirišus guma. Norėjau išbandyti, tačiau būtina užsisakyti iš anksto, o ir laiko neturėjome daug. Mūsų tikslas – kvapnusis Rotorua miestelis. O kvapnus jis tikrai – vos atvykus pasitiko supuvusių kiaušinių kvapas, tvyrantis ore. Visa tai dėl to, jog šis kurortas garsėja geizeriais, burbuliuojančiais ežerais, terminiais vandenimis ir taip toliau. Pavakare apsilankėme SPA – įvairios temperatūros mineraliniai baseinai, purvo vonios – visa tai įrengta tiesiog lauke, natūralioje erdvėje po atviru dangumi!

Kokios spalvos gali būti ežero vanduo? Mėlynos, žalios, rudos (?), pasakysi tu. O aš tau sakau: oranžinės, žydros, salotinės, geltonos, raudonos ir t.t. Visą spalvų gamą pamatėme Waiotapu parke, garsėjančiame ypatingu geoterminiu aktyvumu. Nuo spalvų raibsta akys, o jausmas toks, lyg kas būtų susprogdinęs vaivorykštę. Viskas burbuliuoja ir garuoja. Paklausiau parko darbuotojo: kas laukia žmogaus, įkritusio į šį akiai mielą ežerą? Atsakymas: mirtis. Visi kaip susitarę pradėjome vaikščioti dar atsargiau.

Dar vienas įdomus dalykas Rotorua regione – etniniai Maorių kaimeliai. Maoriai buvo pirmieji Naujosios Zelandijos čiabuviai, ir iki šiol nemaža jų bendruomenė gyvena šalyje. Iš kitų gyventojų jie išsiskiria tamsesniu gymiu (panašiu į Amerikos čiabuvus indėnus), vyrams priimtina auginti ilgus plaukus. Jų kultūros pasididžiavimas – Kapa haka šokis, atliekamas iškišus liežuvį ir plačiai išpūtus akis (pažiūrėk youtube, labai įdomu  ) Kaip pastebėsi ir šiame pasakojime, nemažai vietovių pavadinimų neturi nieko bendra su valstybine anglų kalba. Visa tai – senosios Maorių kalbos palikimas. Šių dienų maoriai puikiai intergravosi į visuomenę ir dirba įprastus darbus, o kaimeliai dažniau yra tiesiog turistinė atrakcija. Nepaisant to, buvo tikrai įdomu pažiūrėti. Gidas parodė, kaip kaime ruošiamas maistas: paimama didžiulė tvirta medinė dėžė, į ją sukraunami maisto produktai (dažniausiai mėsa, bulvės ir kitos daržovės), tuomet dėžė dedama į termiškai aktyvią (karštą) duobę, uždengiama, karštis atlieka savo darbą ir per kelias valandas patiekalas – jau paruoštas. Kadangi buvo smalsu, koks maisto skonis (prisimink, ką pasakojau apie visame regione tvyrantį kvapą), buvome pavaišinti iš burbuliuojančio šaltinio ką tik ištrauktomis virtomis kukurūzų burbuolėmis, kurios buvo visiškai normalaus skonio (skanios).

Waitomo urvai

„Žvaigždėtas požemių dangus“ – taip apibūdinčiau šį gamtos stebuklą. Liftu nusileidome į trijų lygių urvą, kuris kadaise skendėjo po vandeniu, o jame dėl terminio aktyvumo pradėjo formuotis kalkakmenio urvai. Per milijonus metų urvai išaugo į įspūdingas keisčiausių formų uolienas, nepaliekančias abejingų savo dydžiu. Urvai puikiai pritaikyti pasivaikščiojimams, nutiestos trasos, laipteliai, turėklai nerangiems turistams, taip pat įrengtas subtilus apšvietimas. Nusileidus į žemiausią lygį prieš akis sumirga dangaus skliautas – lyg stovėtum po žvaigždėmis, nors tai iš tiesų ne žvaigždės, o tam tikra jonvabalių rūšis, gyvenanti tik Naujojoje Zelandijoje. Milijonai jų nusėję urvo lubas ir sienas. Ir šviečia šie jonvabaliai ne mums įprasta geltona, o ryškiai žydra spalva. Labai noriu nufotografuoti, bet visos nuotraukos gaunasi juodos, arba su vos pastebimais šviesos taškeliais.

Mūsų turui urvuose einant į pabaigą, gidas netikėtai paklausė: ar kada įsivaizdavote, ką reiškia būti visiškai aklam? Kadangi neregių grupėje neatsidaro, gidas tuojau pat pademonstravo: liepė visiems stovėti savo vietose ir išjungė visas šviesas požemyje. Absoliuti tamsa man iki tol buvo nepatirtas jausmas. Įsivaizduok – mojuoji sau prieš veidą ranka ir nematai net menkiausio šešėlio   

Tongariro nacionalinis parkas

Tongariro trasa – viena žymiausių ir gražiausių pasaulyje pasivaikščiojimo vietų, idealiai tiko vienos dienos žygiui pėsčiomis. Tai – viena pirmųjų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų vietų. Tongariro parką sudaro trys aktyvūs ugnikalniai, galintys bet kurią minutę išsiveržti. Visa trasa veda palei vulkanų suformuotus sustingusius lavos srautus. Papėdėse tyvuliuoja nuodingi smaragdiniai ežerai. O pasiekus „Mėnulio dykuma“ vadinamą vietą, mano galvoje be paliovos skambėjo žodžiai – dykuma, Mėnulis, Marsas, nes jaučiausi tarsi būčiau kitoje planetoje. Pasivaikščiojimas pareikalavo nemažai jėgų ir ištvermės. Kopiant į ugnikalnį, mano širdis tai mirdavo, tai vėl atsigaudavo  Bet stovėjimas ant kraterio krašto ir suvokimas, koks mažas esi šioje gamtos didybėje, vertas bet kokių pastangų. Trumpai apibendrinant – dar niekada gyvenime nesijaučiau taip nežemiškai gerai. Manau, panašų jausmą patiria alpinistai, šturmavę viršukalnę 

Velingtonas (Wellington)

Centrinėje šalies dalyje, tarp Šiaurinės ir Pietinės salos įsikūrusi šalies sostinė Velingtonas dažnai keikiama dėl prastų orų. Kadangi miestas įsikūręs uoste, prie audringos Tasmanijos jūros, orai čia keičiasi dažnai ir iš esmės. Nuo Olkando šis miestas skiriasi tuo, jog, kaip ir pridera sostinei, yra kultūros ir menų centras. Velingtone gausu dangoraižių, kuriuose įsikūrę pagrindiniai šalies verslo centrai, tačiau čia labai gražiai dera Viktorijos laikų dvasia ir šių dienų modernizmas. Užsikabarojus ant Viktorijos kalvos, miestas tartum susilieja į darnią visumą. Pasak mūsų Lonely Planet gido, Velingtonas yra kosmopolitiškiausias Naujosios Zelandijos miestas, čia gyvena daugiausiai imigrantų. Tuo netrukome įsitikinti, ieškodami vietos vakarienei, perėję kelias centrines gatves radome turbūt visų pasaulio virtuvių restoranus ir užeigas. Galiausiai sukirtome turkišką kebabą, kuris buvo ne prastesnis už ragautą Stambule. Kalbant apie maistą, įdomu tai, kad nemaža dalis Naujosios Zelandijos patiekalų pavadinimų turi gilią prasmę ar kažkam dedikuotą pavadinimą. Šalyje mėgiami įvairūs saldūs kepiniai, kurių čia – visa galybė, populiarūs mėsa (jautiena, kiauliena, aviena, kartais žuvimi) įdaryti pyragaičiai. Čia galima paskanauti ir skrandžiui sunkiai suprantamų patiekalų, pavyzdžiui cheesy beans potatoes. Pirmiausiai bulvės iškepamos orkaitėje ant iešmo, vėliau supjaustomos riekelėmis. Tuomet sumaišomos su saliamiu, sūriu, kivi vaisiais ir pupelėmis, paruošiama kažkas panašaus į plokštainį ar picą ir tada dar viskas kepama, kol traškiai paskrunda 

Pietinė sala.

Nežinantiems paminėsiu, kad Naujoji Zelandija sudaryta iš dviejų pagrindinių salų – Šiaurinės ir Pietinės, jas skiria vos kelios dešimtys kilometrų. Šis atstumas įveikiamas keltu ir trunka apie penkias valandas, nes kelias stipriai vingiuoja tarp nuostabių fjordų.

Marlborough vynuogynai

Na, turbūt jau pats pavadinimas pasako, ko mes čia atvykome   Vos išriedėjus iš kelto, prasideda vynuogių laukai – klimatas šioje salos dalyje itin tinkamas. Šiame regione yra įsikūrę keliolika vynuogynų. Dažniausiai tai – šeimos verslas, o jų gaminamo vyno pavadinime būtinai bus paminėta ir šeimos pavardė. Daugumoje vietų prašoma susimokėti simbolinį degustacijos mokestį, tačiau vyno pila gausiai, gal netgi pernelyg gausiai. Vynuogynuose dirbantys žmonės su meile pasakoja apie jų gaminamą vyną, kokių tradicijų laikomasi ir kodėl rekomenduoja vieną ar kitą rūšį, kviečia pasivaikščioti po vynuogių lysves. Aplankę kelis vynuogynus, turėjome užtektinai vyno atsargų likusiai kelionės daliai ir netgi buvome apsirūpinę lauktuvėmis.

Abelio Tasmano Nacionalinis parkas

Šis parkas – visų gamtos mylėtojų svajonė, dar viena nepaprasto grožio vieta ir šiaip jau nebjaurioje šalyje. Jame uždraustos bet kokios transporto priemonės, išskyrus valtis ir laivelius, taigi į parką galima patekti tik vandens keliu. Išsilaipinus krante prasidėjo žygis įspūdingais miškais tarp nematytų augalų, medžių, peraugusių paparčių, pakeliui sutinkant pingvinus, ruonius, margaspalvius paukščius ir kitokius gyvius. Virš šniokščiančių upių kabo pasitikėjimo nekeliantys mediniai tilteliai. Čia galima rasti ir įspūdingųjų Kauri medžių. Tai – labai stori ir visiškai tiesaus kamieno medžiai, kurie auga tik Naujoje Zelandijoje. Dydžiu jie gal šiek tiek ir nusileidžia sekvojoms, kurias teko matyti Kalifornijoje, tačiau atrodo vis tiek įspūdingai. Paėjus keletą kilometrų miškais vaizdas kardinaliai keičiasi – žydros lagūnos, skalaujamos ramios jūros ir jose augančios palmės labiau primena idilišką Karibų vaizdelį, nei laukinės gamtos parką.

Foxo ir Franz Jozefo ledynai

Žinau, žinau – ledynų yra ne tik Naujojoje Zelandijoje. Bet šie yra ypatingi tuo, kad niekur kitur pasaulyje nerasi ledyno, taip arti prisislinkusio prie subtropikų klimato miško. Įsivaizduok – eini eini per super-mega-didelių paparčių girią, kurioje kabo lianos ir ūbauja beždžionės, saulė kepina, jau net ir su marškinėliais karštoka darosi, pasuki už kampo, o ten slėnyje stūkso milžiniška melsvai pilka siena. Prie ledyno priartėti draudžiama ir tai iš toli rėkia koks tūkstantis įspėjamųjų ženklų bei užtvarų. Informacinėje lentoje galima pasiskaityti ir nesmagių istorijų, kaip kokia nors grupė ar pora drąsių, bet nelabai protingų žmonių, nusprendę, kad ženklai tik patariamojo pobūdžio, žuvo įkritę į tarpeklį, ar buvo užmušti krentančio ledo luito.

Christchurch

„Kristaus bažnyčia“ pavadintas, didžiausias Pietinės salos miestas, garsėjęs įspūdinga katedra, galbūt ir nebūtų paminėtas šiame pasakojime, jei ne vienas faktas – likus maždaug pusmečiui iki mūsų atvykimo, visas miesto centras buvo visiškai sugriautas stipraus žemės drebėjimo (6,3 balo) ir po jo sekusių požeminių smūgių. Didžioji dalis centro vis dar aptverta vielos tvora, tad puikiai matosi užkonservuotos gatvės, į kurias jau pusmetį niekas nebuvo įkėlęs kojos, laikas ten tarsi sustojęs. Pastatai, nors kai kurie ir stovi, yra nesaugūs, kadangi žemės drebėjimo metu sienose ir pamatuose atsirado tarpų ar įtrūkimų. Įžengti ten griežtai draudžiama. Uždarytose gatvėse gausiai pribyrėję nuo pastatų nubyrėjusio tinko likučių, langų stiklų, palikti apgadinti automobiliai, o šaligatvių plytelės išsiklaipiusios į visas puses. Pastatų vitrinose puikiai matyti, kur kokia įstaiga buvo: štai restoranas, kuriame ant stalų indai su maisto likučiais bei jau spėjusiais išgaruoti atkimštais vyno buteliais, o štai čia – vyriškų drabužių parduotuvė, dulkių sluoksniu nuklotos prekės vis dar guli lentynose. Štai čia buvo kažkieno biuras, išduoda ant stalų išvartyti monitoriai, klaviatūros ir ant žemės pasklidusi popierių krūva. Garsioji katedra taip pat buvo sugriauta. Nepaisant visko, po truputį miestas atstatomas, atidaroma vis daugiau gatvių, nesaugūs pastatai griaunami, vietoje jų dygsta kiti. Nepaisant didelio tragedijos masto, žemės drebėjimo metu žuvo kiek daugiau nei 50 žmonių.

Milfordo fjordai (Milford Sound)

Pasakysiu labai rimtai – nėra pasaulyje gražesnės vietos už šią. Jeigu kada nors esi vartęs kokį nors kelionių gidą apie Naująją Zelandiją, ten neabejotinai buvo, o gal net ant viršelio puikavosi šių fjordų nuotrauka. Iki šio stebuklo reikia sukarti 200 kilometrų kelią, vingiuojantį serpantinais, šalikelėse net įrengtos stovėjimo aikštelės, kur stojama atvėsinti automobilių stabdžius. Toliau seka aukščiausiai pasaulyje esantis šviesoforas – per kalną iškastame ilgame tunelyje yra eismas vienpusis, tad šviesoforo pagalba penkiolika minučių skiriama eismui iš vienos pusės, paskui tiek pat iš kitos. Nuvažiuoti tiesiog apžiūrėti peizažą šiuo atveju būtų tas pats, kaip nieko nepamatyti. Pasiplaukiojimas lėtaeigiu keltu tarp fjordų trunka apie tris valandas. Turbūt nėra tinkamų žodžių aprašyti vaizdui: nuo kalnų upeliais teka tūkstančiai nedidelių krioklių, aplink laivą nardo tiktų tikriausi delfinai, pakrantėse tingiai įsitaisę pingvinai bei ruoniai, o keltas neskubėdamas plaukia siauru koridoriumi tarp milžiniškų, upių kadaise išgraužtų sienų. Nuo krioklių kylančių purslų susidaro tūkstančiai vaivorykščių. Tą dieną žodį oho pasakiau turbūt daugiau kartų nei per visą savo gyvenimą.

Naujojoje Zelandijoje lankytinų vietų – tūkstančiai, o gal net milijonai. Turbūt nėra pasaulyje labiau kontrastingos šalies – nuo balto smėlio paplūdimių su palmėmis iki ledynų, nuo įspūdingų kalnų, dykumų, geizerių, fjordų, kalnuose susiformavusių ežerų, kurių vandenį galima gerti, iki ryškiai žaliuojančių pievų, pakrantės uolų, krioklių, neregėtų gyvūnų... Ši šalis, regis, susirinko iš gamtos viską, kas gražiausia   

Jeigu įdomu kiek visa tai gali kainuoti, štai populiariausių prekių ir paslaugų vidutinės kainos:

Po sezono pertraukos į Lietuvą sugrįžo tiesioginiai skrydžiai į Rusijos kultūros sostine tituluojamą Sankt Peterburgą. Šiandien šia kryptimi iš Vilniaus oro uosto pakils oro linijų bendrovė „RusLine“, o jau po kelių savaičių, birželio 10 d. į Sankt Peterburgą lėktuvai skris ir iš Palangos. Tikimasi, kad nauji skrydžiai ne tik pagerins susisiekimą tarp abiejų šalių, bet ir padidins turistų srautus.

„Džiaugiamės galėdami pasiūlyti maršrutą, kuris gali ne tik prisidėti prie turizmo plėtros Lietuvoje, bet ir suteikti platesnes pasirinkimų galimybes keliautojams. Neabejoju, kad penkis kartus per savaitę vyksiantys skrydžiai iš Sankt Peterburgo į Vilnių antrojo pagal dydį Rusijos miesto gyventojų nepaliks abejingų“, - teigia Lietuvos oro uostų Komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitytė.

Oro bendrovės „RusLine“ skrydžiai iš Vilniaus į Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostą bus vykdomi visomis savaitės dienomis, išskyrus penktadienį ir šeštadienį.

Nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d. 23:59 val., kol bus rekonstruojamas Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo takas, „RusLine“ laikysis to paties tvarkaraščio ir keleivius skraidins iš Kauno.

Skrydžio iš Lietuvos sostinės į Rusijos didmiestį trukmė – 1 val. 20 min., keleiviai bus skraidinami 50-ies vietų „Bombardier CRJ100/CRJ200“ orlaiviu.

Bilietų naująja kryptimi kainos prasideda nuo 125 Eur į vieną pusę.

Jei ir verta ką nors gyvenime skaičiuoti, tai įspūdžius ir patirtis. O daugiausiai jų, manau, sutiksi, atneša KELIOOONĖS!!! TV laidų kūrėjas Edvardas Žičkus jau gali suskaičiuoti bent 60 aplankytų šalių, tačiau įvardinti kelionių skaičių, greičiausiai jau būtų nebeįmanoma. Su tavimi jis dalinasi savo kelionės į Šri Lanką įspūdžiais. Tiesa, beveik iš karto po jis vėl krovėsi lagaminus ir vyko į Turkiją. Tokio super-keliautojo įspūdžiai – tikrai verti dėmesio, ar ne?

Kaip sugalvojai tokią kelionę, kodėl pasirinkai būtent Šri Lanką?

Rekomendavo draugė, kuri sukasi turizmo pasaulyje, be to, prieš kelerius metus atradau Aziją ir ji mane papirko. Indijos vandenynas nepakartojamas, azijiečių draugiškumas paperkantis, o maistas, kad ir labai aštrus, labai gardus. Taigi, pasitarę su pakeleiviais prieš pusmetį ėmėme planuotis kelionę į kraštą, kuriame iki šiol nei vienam neteko lankytis. Taip mūsų žemėlapyje atsirado Šri Lanka – vietinių Azijos perlu vadinama valstybė.

Su kuo keliavai, pagal ką renkiesi kelionių draugus?

Keliauju su tais, kurie kelionėje „neužknisa“ 😊 Nezyzia, nedejuoja, leidžiasi į dialogą arba priima mano „nebendravimo valandas“, norą kuo daugiau ir visko patirti, iškelti koją iš vadinamosios komforto zonos. Ne veltui sakoma, kad kelionėse pasimato tikrasis mūsų veidas, todėl keliauti su tavo auros neatitinkančiais pakeleiviais man didelė kančia, o kentėti be reikalo aš nemėgstu.

Kaip susidėliojai maršrutą?

Prieš kiekvieną kelionę leidžiuosi į ilgus namų darbus internete, naršau keliautojų tinklaraščiuose, užverčiu klausimais bičiulius (ne paslaptis, turiu daug draugų iš kelionių pasaulio, todėl visi maloniai dalinasi patirtimi). Tada ateina metas sėsti prie „derybų stalo“ su pakeleiviais, išgryninti norus, poreikius, galimybes, o tada nubraukti dalį visų įsivaizdavimų, palikti vietos improvizacijai ir pakuotis būtiniausius (ir ne tik) daiktus bei laukti kelionės į oro uostą, nes būtent nuo tada prasideda mano atostogos.

Ką būtina aplankyti, kas paliko didžiausią įspūdį?

Rekomenduočiau leistis į kelionę traukiniu iš Elos į Kolombo, aplankyti bent vieną Budos šventyklą, perplaukti upe per tropinius miškus, išmėginti Ajurvedos SPA malonumus (gelbsti ne tik kūną, bet ir sielą), paragauti mažųjų citrininių bananų, nuvykti į dramblių fermą, paragauti vietinio pasididžiavimo – kokoso viskio, parsivežti namo sandalmedžio aliejaus, panirti į Indijos vandenyno bangas, kuo nors pavaišinti pakelėse valkataujančias beždžiones, ryte išgerti ir išskaptuoti tik ką nuo palmės nukritusį kokosą. Tai būtų planas minimum, o maksimum derėtų susidėlioti individualų pagal norus ir galimybes. Visi juokiasi, kad man labiausiai patiko kabinėtis prie džiunglėse sutikto metų krokodiliuko, bet, patikėkit, aš jo bijojau labiau, nei jis manęs. O labiausiai patiko masažai, džiunglės ir šrilankiečių draugiškumas.

Kur geriau nevažiuoti, kas nuvylė?

Kaip ir kiekvienoje šalyje, svarbu neprarasti sveiko proto – už akligatvio kampo visada slypi ne vien tik nuotykiai, bet ir pavojai. Lygiai taip pat gatvėje gaminamas maistas kvepia ne vien egzotika, bet ir krize skrandžiui bei žarnynui. Tai šįsyk patyriau savo kailiu, todėl iš atostogų teko išbraukti dvi paras. Nesibaigiantis chaosas, kurio nesitikėjau šioje šalyje, mane šiek tiek vargino, bet kažkam tai gali būti gardus prieskonis atostogoms, dar maistas, kurį ir kur tik teko ragauti, buvo žiauriai aštrus, bet galbūt kažką tas čili prieskonis net ant vaisių „veža“.

Ar į Turkiją keliavai pailsėti po intensyvios kelionės į Šri Lanką, ar tiesiog taip sutapo?

Turkija buvo mano darbinė kelionė ir dar viena įgyvendinta svajonė – praskristi oro balionu virš Kapadokijos. Tai buvo jubiliejinė – dvidešimtoji – mano kelionė į šią šalį ir iš jos grįžau su krūva nerealių įspūdžių. Per pastaruosius tris mėnesius aplankiau septynias šalis ir ne namuose praleidau pusė laiko, todėl dabar artimiausią mėnesį ketinu praleisti Lietuvoje, nes atėjo vasara ir pas mus ją galima puikiai išnaudoti.

Kokie artimiausi kelionių planai?

Vasarą leisiuosi į mažą turą aplankyti po Europą išsibarsčiusių draugų. Aplankysiu Angliją, Prancūziją, Šveicariją, Monaką, Italiją, Ispaniją. Per savo jubiliejų rudenį noriu pagaliau nukeliauti į Australiją arba bent jau sugrįžti kelioms savaitėms į Ameriką, kuriai jaučiu „priklausomybę“. Iki tol dar nusimato ir keletas darbinių kelionių, taigi pagyventi sėsliau neteks 😊

Svajonių kryptis nr. 1?

Tikrieji Maldyvai! Man akys užsidega nuo Niujorko, Singapūro ir... Maldyvų.

Pirmąjį gegužės savaitgalį radijo laidų vedėja Simona Bandita pasitiko ypatingai. Kartu su mama ir krikšto mama, ji tyrinėjo nuostabią Žydrąją pakrantę Prancūzijoje. „Kasmet mamai padovanoju kelionę vis į kitą šalį. Kartu jau buvome Amalfio pakranteje, Maltoje, Romoje, Tenerifėje, Barselonoje... Būtent čia mama norėtų grįžti ir grįžti, tačiau nusprendžiau, kad tam, kad galėtume rinktis tą pačią kryptį, visų pirma reikia pamatyti dar daug vietų. Kadangi rudenį buvome Amalfyje, galvojau, kad nieko gražiau Europoje nerasiu, todėl iš Nicos per daug nesitikėjau. Galvojau,  kad bus panašu ir gal ne taip gražu. Vis tik, grįžau sužavėta, įsimylėjusi šį kraštą ir jau svarstau, kada čia galėčiau grįžti atgal?“ – pasakojo Simona.

Daug keliaujanti moteris teigė, kad norėjosi trumpos ir malonios kelionės. „Tiek manęs, tiek mamos ir tetos laukė daug darbų, todėl rinkomės trumpą poilsį prie jūros. Pati suradau skrydžius ir puikią vietą pačiame Nicos centre prie jūros. Apartamentai buvo modernūs, šiuolaikiškai įrengti, bet tuo pačiu ir labai prancūziški – su terasa, kurioje kas rytą mėgavomės kava su šviežiais kruasanais,“ – moterišku poilsiu džiaugėsi radijo laidų vedėja.

Simona pasakojo, kad Nicoje buvo užkilusi ant Pilies kalno, nuo kurio atsiveria nuostabi panorama, pasivaikščiojo po žymųjį turgų, išmėgino ypatingus restoranus, mėgavosi paplūdimiais. „Taip pat tyrinėjome ir Nicos apylinkes. Prieš kelionę klausiau bendrakeleivių, ko jos tikisi iš šios išvykos. Mama atsakė, kad gero laiko prie jūros, teta – kvepalų, todėl pildėme visų norus ir vieną dieną važiavome į Gracą, kuriame pagaminama net 2/3 viso pasaulio kvepalų. Nors aš dar sykį keliaudama šį miestelį praleisčiau, nes tų pačių kvepalų parduotuvių buvo galima rasti ir kitose, artimesnėse vietose, tačiau kartą nuvykti į legendomis apipintą miestuką tikrai reikia. Girdėjau, kad sužydėjus levandų ir kitų gėlių laukams ten tikrai nuostabu,“ – dalinosi Simona Bandita.

Taip pat moterys keliavo į Kanus, kur praleido puikią dieną. Lankėsi legendiniame teatre, kuriame kasmet susirenka kino ekspertai ir stoja ant to paties raudono kilimo, kuris ten budi nuolatos ir priima visus, norinčius ant jo nusifotografuoti. „Buvo nuostabi diena, todėl mėgavomės ir laiku paplūdimyje, aplankėme  žymiąją pilį, apturėjome nuostabią vakarienę mažoje gatvelėje, kuri driekiasi nuo kalno žemyn. Ji – ypatingai siaura ir visa sudaryta iš mažų restoranėlių. Nežinau, ar mums taip pasisekė, ar ten taip būna visada, tačiau bet kur, kur sustodavome pavalgyti, pasitaikydavo itin charizmatiški padavėjai, atrodė, kad visi labai myli tai, ką daro ir tiesiog mėgaujasi gyvenimu. Ta prancūziška elegancija, grakštumas ir dėmesys kiekvienai smulkmenai bei akimirkai, tiesiog pakerėjo. O ir maistas visur buvo nuostabus, todėl išragavome visas jūros gėrybes ir žuvis, kiek tik galėjome, dieną vainikuodavome gardaus vietinio vyno taure ir be abejo, prancūzišku desertu,“ – pasakojo Simona.

Keliautojos nepraleido galimybės aplankyti Monaką ir jo pakrantę, įspūdingą Ezė miestelį pilyje ir žymųjį Plage de la Paloma, kuris laikomas vienu gražiausių paplūdimių pasaulyje. „Čia su šeima pailsėti atvažiuodavo  Pablo Picasso. Ši vieta vadinama viena gražiausių pasaulyje, todėl atvykus į Nicą rekomenduoju išsinuomoti mašiną ir bent vieną dieną skirti važiuojant į kairiąją pakrantės pusę. Nuostabūs pliažai, kalnai ir akį gaivinantys vaizdai, dėl kurių būtent šiame pakrantės ruože savo vilas turi pasaulinio garso įžymybės. Kadangi teko domėtis P. Picasso gyvenimu, nepraleidau pro akis ir fakto apie jo mylimiausią paplūdimį, todėl labai norėjau čia atvykti. Ir supratau, kad dėdė Pablo tikrai turėjo gerą skonį,”– juokėsi Simona.

„Na, o paskutinę dieną praleidome taip, kaip ir reikia per atostogas – paplūdimyje. Mums buvo rekomendavę naujai atsidariusį Nicos paplūdimyje esantį restoraną, kuriame gavome visko, ko troško širdis – nuo gultų prie žydros jūros iki lobsterių ir šampano. Todėl atšventusios mamos gimtadienį, dėl kurio ir vykome į Nicą, sėdome į vakarinį traukinį ir išvykome į Milaną, kur kitą rytą mūsų laukė skrydis namo,”  – atostogų įspūdžiais dalinosi Simona.

Radijo laidų vedėja džiaugėsi, kad atostogos tikrai įsiminė ir jos mamai. „Nors ji visada moka džiaugtis paprastais dalykais, o ypač atėjusiu pavasariu ir vasara,  vis tik net jai Nica pakirto kojas. Parvažiavusi į Pakruojį man paskambinusi guodėsi:  „Simuli, man liūdna. Pasidariau valgyti – neskanu, nuvažiavau į sodą – nefaina.“ – abi pasijuokėme, kad prie gero gyvenimo ir ryškių spalvų greitai priprantama, o jei liūdna, vadinasi atostogos buvo tikrai geros, todėl jau ėmėme planuoti ir kitas. Kalbėjome, kad sekanti kelionė turėtų būti kur nors į Graikiją arba Izraelį,“ – kalbėjo moteris.

Pačios Simonos artimiausiuose planuose – kelionė į JAV. „Greičiausiai, keliausim į Čikagą ir Los Andželą. Kelionės ten kas kartą būna ypatingos, o dar filmuosime ir naują „Bus visko“ laidos sezoną,“ – planais dalinosi Simona. Paklausus, kur labiausiai norėtų nuvykti, moteris atsakė: „Jau ilgai svajoju apie Meksiką, tačiau vis ten nenuvažiuoju. Vis dėlto manau, kad greitu metu  tai tikrai turėtų įvykti. Taip pat svajonių sąraše – ir Kenija. Vakarų Afrikoje jau esu buvusi, bet žinau, kad Rytų – pilna įspūdingų ir gražių vaizdų, o aš tiesiogiai priklausoma nuo spalvų ir gamtos, todėl ten labai norėčiau nuvykti,“ – svajonėmis dalinosi Simona Albavičiūtė-Bandita.

Per daugiau nei 7 veiklos metus Makalius spėjo išpopuliarėti ir užsitarnauti gerą vardą visų mūsų mylimų skaitytojų dėka. Šiuo metu komandoje esantys 34 džiaugsmu trykštantys veidai Vilniuje ir Kaune padeda susiplanuoti keliones mūsų skaitytojams. Tačiau ir tiek jau nepakanka! Vėl atėjo diena, kai ieškome papildomų darbo rankų Vilniuje arba Kaune! Jeigu tai Tu, būtinai atsiųsk mums laišką.

Kas tas Makalius?

Makalius.lt veiklą pradėjo nuo 2009 m. ir tapo lyderiaujančiu pigių kelionių internetu pardavėju bei sparčiai augančiu kelionių organizatoriumi. 2014 metais gavome kelionių organizatoriaus statusą ir pradėjome organizuoti keliones autobusu, nuo 2015 metų – keliones į egzotinius kraštus, o nuo 2016 metų – keliones po Lietuvą.

Makalius patenka į „Verslo žinių“ sudarytą TOP 10 daugiausiai pajamų 2015 m. gavusių turizmo bendrovių sąrašą. Taip pat esame vertinama kaip didžiausią pelno šuolį padariusi įmonė. Pagal pelningumą įmonė patenka į Lietuvos turizmo bendrovių TOP 5, todėl būsi tvirtai ant kojų stovinčios įmonės dalimi.

Esame jaunas, energingas, profesionalus, didelių ambicijų turintis, sparčiai augantis kolektyvas, ir norime pasikviesti į komandą naują bendramintį – turizmo vadybininką! Pažadu, kad:

• Dirbsi įdomų ir dinamišką darbą vienoje perspektyviausių ir moderniausių turizmo agentūrų Lietuvoje;
• Turėsi metinį darbuotojo krepšelį infoturams ir kompetencijų kėlimui;
• Turėsi galimybę kilti karjeros laiptais, nes mūsų įmonė nuolat plečiasi;
• Gausi laiku mokamą atlyginimą, o taip pat skaidrią bei motyvuojančią priedų sistemą, priklausančią nuo darbo rezultatų.

Šiuo metu ieškome patyrusio turizmo vadybininko dirbti VILNIUJE ARBA KAUNE, taigi ieškome Tavęs, jeigu:

• Turi bent 1 metų patirtį išvykstamojo turizmo srityje;
• Gerai išmanai „Novaturo“, „Tez Tour“, „Itaka“ ir kitas vidines kelionių rezervacijos sistemas;
• Turi pardavimų telefonu patirties, kalbi raiškiai ir mandagiai;
• Bendrauji ir rašai taisyklinga lietuvių kalba, be klaidų;
• Gerai moki anglų kalbą, rusų kalba – privalumas;
• Gali dirbti pilną darbo dieną biure, kartais ir savaitgaliais.

Ar jau įsitikinai, kad atitinki išvardytus reikalavimus? O gal žinai gerokai daugiau, nei žino Makalius? Rašyk mums laišką į noriudirbti@makalius.lt, nepamiršk pridėti savo CV ir trumpo motyvacinio laiško su rekomendacijomis, jei tokių turi. Lauksime laiškų!

Nežinau, ar filmas apie Karibų jūros piratus, ar tolima egzotika žavinčios šalys, bet ne vieno keliautojo svajonė – aplankyti Karibų regioną. Tokiu poilsiu mėgavosi Indrė Stonkuvienė su vyru Mantu Stonkumi ir būriu draugų. „Šių atostogų misija buvo poilsis, poilsis ir dar kartą poilsis. Kitaip tariant, norėjom atostogų, kurios kardinaliai skirtųsi nuo kasdienybės: nelėkti, neskubėti, mėgautis atostoginiu vaibu ir siesta visą parą. Tai mums pavyko – daug miegojome, deginomės, žinoma, nemažai ir pamatėme,“ – pasakojo moteris.

Indrė pasakojo, kad kruizinė kelionė – tikrai ne atsitiktinis pasirinkimas. „Su Mantu prieš trejus metus plaukėme Viduržemio jūra ir mums tikrai labai patiko. Tiesa, tąsyk turėjome daugiau išsilaipinimų, o šis kruizas buvo daug ramesnis. Keliavom su amerikiečiais ir tai tikrai jautėsi. Kruizo metu supratau, kodėl ten kai kuriems tenka važinėti elektroniniais vėžimėliais. Pas juos ne siesta time, o food time ir viskas taaaip skanu!!!“ – juokavo laidų vedėja.

Indrė džiaugėsi, kad keliaujant kruizu niekas nespėja atsibosti. „Labai įsiminė Majamis, kuriame pradėjome kelionę, ir, žinoma, Bahamų salos. Tikiu, kad ten keliavome tikrai ne paskutinį kartą. Smagiausia, kad nebuvo vietų, į kurias kitiems patarčiau nevažiuoti. Tuo ir nuostabūs kruizai – ten neturi daug laiko. Ryte prisišvartuoji, keliauji, važiuoji, susipažįsti su apylinkėmis, o vakare vėl sėdi į laivą ir mėgaujiesi pramogomis jame. Nuostabios buvo ir Virgin Islands, mums visiems palikusios didžiulį įspūdį. Buvo labai smagu nors trumpam prisiliesti prie paplūdimių, to gyvenimo atvirukuose,“ – įspūdžiais dalinosi jauna mama.

Indrė išduoda, kad artimiausią kelionę į užsienį ji planuoja tik rudenį. „Dabar mums – pats darbymetis, o dar reikia spėti pasivyti ir už visas atostogas. Kitą sykį tikrai poilsiausime su vaikais ir, greičiausiai, rinksimės Turkiją. Su jais jau esam buvę ir Tenerifėj, ir Turkijoj, ir Tailande, bet, kadangi nesame vieni tų, kurie gali vaikus susipakuoti į kuprinę, norime komforto. Skrydis į Tailandą buvo kosminis, jis truko keliolika valandų, todėl norime artimesnės krypties. Supratau, kad tokio amžiaus vaikams 5* viešbutis nuo prabangiausios vilos mažai skiriasi. Jiems gerai ten, kur yra ledų ir baseinas,“ – pasakojo Indrė. Moteris dalinosi, kad atostogos jai – ramybės, tingulio ir komforto laikas. „Atsikeli, eini pavalgyti, degintis, tada... gal vėl pavalgyti. O ką veikti pavalgius? Tai pavalgom ir varom į miestą pavalgyt. Tokios buvo ir šitos atostogos. Labai gera ištrūkti iš nuolatinio lėkimo, į kurį įsisukam Lietuvoje,“ – juokėsi laidų vedėja.

Paklausta apie svajonių kryptis Indrė pasakojo, kad svarbiausia visų pirma – apskritai keliauti. „Išvykęs iš Lietuvos susipažįsti su kitom kultūrom, praplėti savo akiratį, pasaulėžiūrą, galiausiai ateina suvokimas, kad neverta pirkti geresnio teliko, kai gali investuoti į kelionę ir įspūdžius. Šiandien mane labai traukia Japonija ir Kinija, o nenorėčiau apsilankyti Rusijoje, bet su džiaugsmu laukiu bet kurios kitos išvykos,“ – pasakojo Indrė Stonkuvienė.

Pasaulyje yra tiek kvapą gniaužiančių vietovių, kad, atrodo, neužtektų viso gyvenimo joms pamatyti! Norisi nuvykti visur, tačiau prieš renkantis savo atostogų kryptį, gerai apsvarstome, kur norėtume nukeliauti tam tikru metų laiku. Koks yra vienas pagrindinių kriterijų renkantis kelionės kryptį? Mums, lietuviams, saulės matantiems daug mažiau nei pietiečiams, didelę įtaką daro oro temperatūra. Keliaudami po Europos šalis dėl oro per daug nesijaudiname, tačiau ne visada žinome, kokie orai mūsų laukia egzotinėse šalyse. Kad keliones planuoti būtų paprasčiau, paruošiau Tau sąrašiuką, kuriame rasi įvairias šalis bei tinkamiausius laikus keliauti į jas. 

Azijos šalys

Į Japonijos sostinę Tokiją bei Kinijos miestus Pekiną bei Šanchajų patartina keliauti pavasarį bei rudenį. Pavasario sezonas trunka nuo kovo iki gegužės, rudens – nuo rugsėjo iki lapkričio. Žiemos metu čia gali būti labai šalta, o, tuo tarpu vasarą, oras gali būti labai karštas ir drėgnas.

Kadangi Kinijos sostinę Pekiną ir Honkongą skiria beveik 2000 kilometrų, oras šiuose miestuose šiek tiek skiriasi. Į Honkongą geriau keliauti lapkričio – gruodžio mėnesiais, kuomet šalyje pučia švelnus vėjas. Sausį bei vasarį oras gali atvėsti. Kovą ir balandį būna šilčiau, bet atėjus gegužės mėnesiui oras tampa nemaloniai karštas ir drėgnas, o rugsėjį galima sulaukti ciklonų.

Tailandą bei jo sostinę Bankoką geriausia aplankyti lapkričio – vasario mėnesiais. Šiuo metų laiku šalyje lietaus tikimybė yra nedidelė, daugiau saulėtų dienų.

Singapūrą galima vadinti tobula atostogų kryptimi. Oro temperatūra čia visuomet aukšta, sezoniškumo praktiškai nėra. Vasario mėnuo laikomas karščiausiu – temperatūra siekia 27 laipsnius. Sausis – šalčiausias, nes vidutinė temperatūra nukrenta „net“ iki 26 laipsnių šilumos. :) Lietingiausias yra gruodis, tačiau tikrai negausiai.

Jeigu susiruošėte į Indoneziją ir vieną populiariausių jos salų – Balį, palaukite bent balandžio mėnesio. Nuo pavasario iki rudens vidurio Balis sulaukia daugiausiai lankytojų, mat saloje vyrauja sausas ir šiltas klimatas. Nuo lapkričio iki kovo čia prasideda lietingasis sezonas. Tačiau temperatūra visus metus išsilaiko itin aukšta – apie 30 laipsnių. Todėl jeigu mėgsti atogrąžų klimatą – gali keliauti ir žiemos metu. :)

Jei tavo atostogų kryptis – Indija, geriausia būtų į šią šalį keliauti spalio – kovo mėnesiais. Temperatūra yra kiek žemesnė, dienomis šviečia saulė, o naktimis galima ramiai išsimiegoti. Gegužės ir birželio mėnesiais temperatūra Indijoje gali viršyti 45 laipsnių karštį, naktimis nukrenta ne taip ir daug – iki 30 laipsnių. Pats oras yra karštas, drėgnas ir kartais „pagardinamas“ dykumų audrų – gali įsivaizduoti, kad ne pats didžiausias malonumas. :) Daugiausiai lietaus iškrenta liepos ir rugpjūčio mėnesiais, tačiau Indijos liūtys, toli gražu, nepanašios į atogrąžų liūtis.

Maldyvų salose ypatingai saulėta būna sausuoju metų laiku, kuris trunka nuo gruodžio iki balandžio. Nuo gegužės iki lapkričio taip pat yra šilta, tačiau dangus gali būti debesuotas, gali būti didesnė oro drėgmė ir didesnė lietaus tikimybė. Žinoma, daug kas priklauso nuo salos, kurioje žadi apsistoti (Maldyvams priklausančių salų yra daugiau nei 1200), nes oras skirtingose salose gali skirtis.

Labiausiai lankomos Afrikos šalys

Pietų Afrika tinkama pavasario kelionėms. Klimatas čia nuolat sausas, lietaus iškrenta labai nedaug, todėl vasaros mėnesiais būna labai karšta. Jeigu nori pasigrožėti gamta, laukiniais gyvūnais ir net pamatyti prie vandenyno krantų plaukiojančius banginius, patartina vykti rugsėjo ir spalio mėnesiais.

Egipte ir Tunise klimatas yra panašus – vėsesnė žiema, trunkanti nuo lapkričio iki balandžio ir karšta vasara, trunkanti nuo gegužės iki spalio. Į Egiptą geriausia keliauti gruodžio – vasario mėnesiais, kai temperatūra pakyla iki 26 laipsnių. Tunisą geriausia aplankyti nuo spalio iki gegužės kai temperatūra dienos metu pakyla iki 28 laipsnių.

Spalvingojo Maroko klimatas skiriasi priklausomai nuo regiono, tada šalyje galima atostogauti praktiškai visus metus. Vasaros yra karštos, žiemos - vėsesnės, vėjuotesnės. Daugiausia lietaus Maroke iškrenta balandžio – gegužės mėnesiais bei spalį ir lapkritį.

Vidurinieji Rytai

Į populiariausius Izraelio miestus Tel Avivą ir Jeruzalę galima vykti praktiškai visus metus. Vasaros ilgos ir karštos, žiemos – trumpesnės, vėsesnės, puikiai tinkamos istoriniam šalies pažinimui. Izraelio kurorte Eilate nebijantys karščio atostogauja vasaros metu, mažiau pakantesni karščiui – rugsėjo – gruodžio mėnesiais.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose geriausia apsilankyti rudenį bei pavasarį. Birželio – rugpjūčio mėnesiais šalyje temperatūra siekia 33 – 36 laipsnius, todėl gali būti kiek per karšta. Sausio mėnuo šalyje yra vėsiausias – temperatūra pakyla iki 20 laipsnių. Vasaris laikomas lietingiausiu metų mėnesiu, tačiau tai prilygsta trumpoms, nestiprioms liūtims.

Europa

Į lankomiausius Europos miestus Paryžių, Madridą, Berlyną, Vieną, Prahą, Barseloną, Romą, Veneciją, Florenciją ir Milaną rekomenduojama vykti pavasarį. Geriausias oras būna balandžio – birželio mėnesiais. Oro temperatūra pakyla iki 25 laipsnių – pats ta pažinčiai su miestu. Vasaros būna gana karštos. Taip pat patartina vykti rudens pradžioje, nuo lapkričio mėnesio oro temperatūra atvėsta, padidėja lietaus tikimybė.

Į žemyninę Graikiją geriausia vykti pavasarį ir vasaros pradžioje. Oras būna labai šiltas, turistų srautai dar ne tokie dideli. Graikijos salose sezonas tęsiasi nuo balandžio galo iki spalio pradžios, tačiau turėki omenyje, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiai yra labai karšti, o turistų srautai – labai dideli.

Vienas lankomiausių Turkijos miestų – Stambulas yra patrauklus visus metus, tačiau smagiausia ten lankytis pavasarį, kuomet oro temperatūra yra šilta, bet ne alinanti. Taip pat patariama vykti rugsėjo – spalio mėnesiais. Turkijos kurortai, tokie kaip Antalija, Bodrumas, Marmaris ir Kemeras, turistų laukia nuo balandžio vidurio iki spalio pabaigos.

Europoje galima ir žiemoti. Kur? Kanarų salose! Ispanijai priklausančios Kanarų salos, tokios kaip Tenerifė, Fuerteventūra, Lansarotė ir Gran Kanarija daugiausiai turistų sulaukia spalio – vasario mėnesiais. Šiltą salų klimatą lemia vėjo atpučiamas šiltas Sacharos dykumos klimatas. Salos yra kalnuotos, todėl šiluma išsilaiko visus metus ir paverčia jas puikia atostogų kryptimi.

Amerika

Jungtinėse Amerikos Valstijose vyrauja skirtingi klimatai. Rytų pakrantėje vasarą ir rudenį vyrauja šilti, sausi orai, maža lietaus tikimybė. Žiemos Niujorke gana šaltos, pasitaiko ir minusinės temperatūros, dažnai sninga. Kalifornijoje šilta visus metus, žiemos primena ankstyvą lietuvišką rudenį. Vakarų pakrantėje šilta būna nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio ir nuo gegužės iki birželio. Nuo lapkričio iki vasario būna vėsu, sninga.

Planuoti kelionę į Kanadą gali visus metus. Pavasaris, vasara ir ruduo – turizmui geriausi metų laikai. Esant norui slidinėti, patariama vykti žiemą. Šilčiausias oras būna liepą bei rugpjūtį.

Meksikoje išilgai pakrantės oras būna karštas bei drėgnas nuo gegužės iki spalio. Maloniausia vykti nuo spalio iki gegužės, kuomet oras būna pakankamai sausas bei šiltas. Vėsiausias oras būna nuo gruodžio iki vasario.

Pietų Amerika ir Australija

Į didžiąją Brazilijos dalį galima vykti bet kuriuo metų laiku, tačiau pietinėje dalyje vasarą gali būti nepakenčiamai karšta ir drėgna, o žiemą – ypatingai lietinga.

Į Čilę ir Argentiną geriausia vykti pavasarį ir vasarą. Tik neapsigauk – metų laikai čia skiriasi, tad pavasariu ir vasara yra laikomi rugsėjo – vasario mėnesiai.

Australijoje, kaip ir Pietų Amerikoje, metų laikai yra „apsivertę aukštyn kojomis“. Vasara trunka nuo gruodžio iki vasario, žiema – nuo birželio iki rugpjūčio. Australiška vasara yra labai karšta ir drėgna. Žiemos metu atvėsta, temperatūra nukrenta iki 5 – 10 laipsnių šilumos.

Žinai, neretai pasakodami apie kelionių įspūdžius keliautojai ryškiausiai prisimena maistą: burbuliuojančią mozzarella ant picos Neapolyje, krevetes ispaniškojoje paella ar deginančias pupeles meksikietiškojoje burrito. Tokiems keliautojams net atsirado terminas: gastronominis turistas. Tikiu, kad Virtuvės mitų griovėjų idėjinis lyderis Alfas Ivanauskas apie skirtingas šalis taip pat gali pasakoti skonių ir kvapų apibūdinimais. Vis dėlto, jis išduoda, kad jau kurį laiką pagrindiniu jo kelionės akcentu tampa ne tik ypatingų receptų bei prieskonių paieškos.

Vyras pasakoja, kad į Stambulą, iš kurio visai neseniai sugrįžo, jis keliauja net keletą kartų per metus. „Ten visuomet randu fantastiškas kainas, aptarnavimą, o dažniausiai – ir gerą orą,“ – pasakojo kulinaras ir kelių žurnalų redaktorius. Alfas teigia, kad labai dažnai keliauja vienas. „Šis kartas taip pat buvo ne išimtis! Tokios kelionės būna vienos smagiausių. Manau, kad daug žmonių tiesiog neturi galimybės pabūti vieni kelionės metu. Tai įkvepia, patikėkite! :) Tiesa, visada su savimi vežuosi knygų ir kitų leidinių. Pavyzdžiui, šįkart su manimi jau keliavo „Makaliaus“ žurnalo numeris! Ne kartą esu sakęs, kad geriausia naują kelionę susiplanuoti dar būnant kelionėje!“ – patirtimi dalinosi žinomas vyras.

VMG idėjinis lyderis neseniai atskleidė ir dar vieną savo hobį. „Vienas iš kelionės tikslų, nesvarbu, kur būčiau, – atrasti naujus viešbučius. Esu tikras jų medžiotojas! Man visuomet smagu atrasti ne tik šalis, bet ir gyventi kuo įdomesnėje, o kartais ir keistesnėje vietoje. Per kelis metus esu aplankęs daugiau nei šimtą viešbučių, o šiemet į kolekciją įtrauksiu ir dar mažiausiai 40. Visiems keistai atrodo, kad keliaudamas daugiau nei 2 dienom apsistoju ne viename, o bent dvejuose viešbučiuose. Kitaip juk nebūčiau medžiotojas,“ – juokėsi Alfas.

Vyras teigė, kad niekuomet nepamiršta ir kito kelionių tikslo. „Akivaizdu, man svarbu atrasti ir naujas vietas skaniai pavalgyti. Jas talpinu į mūsų portalą www.vmgonline.lt. Noriu, kad žmonės kuo mažiau laiko skirtų geriausių vietų paieškai, nes mes su komanda esame dėl to pamišę ir tikrai norime visiems padėti pasimėgauti geriausiomis vietomis. Juk nieko nėra liūdniau, nei likti nevilty kažko neatradus,“ – pasakojo kulinaras.

Didžiausią įspūdį paskutinėje kelionėje į Stambulą Alfui paliko rožinis viešbutis. „Pirmą sykį man tikrai patiko rožinė spalva interjere! Beje, dievinu ir galimybę kelionių metu pasivaikščioti po šalies interjero ir indų parduotuves, iš kurių parsivežu naujienų savo patiekalams ir gėrimams. Šį kartą atradau murano stiklo vazą sendaikčių parduotuvėje. Nesu daiktų vergas, bet, neslėpsiu, kokybė mane įkvepia,“ – įspūdžiais dalinosi VMG įkūrėjas.

Į artimiausius kelionių planus Alfas juokais įtraukė Baltarusiją. „O jegu rimtai, tai Niujorkas, Londonas, Berlynas, Tbilisis... Tiesa, kas savaitę sąrašas dar pasipildo,“ – pasakojo jis. Paklaustas apie svajonių kryptis žinomas vyras teigė, kad iš pradžių svarbu įvertinti tai, ką jau turi. „Svajonių kryptis – tiesiog gyvenimas ar galimybė ryte atsikelti! Kai tai įvyksta, svajonės kryptimi gali tapti bet kuri šalis. Bet jei norėtumėte mane pagrobti, leisčiau tai padaryti kelionei į Niujorką, Paryžių ar Maldyvus – tai yra vietos, į kurias visuomet norisi sugrįžti,“ – pasakojo Alfas Ivanauskas.

Nors kelionės savaime yra puiki šventė, tačiau jei jos įvyksta dar ir su proga!.. Ingridai Kazlauskaitei pasisekė dvigubai: savo gimtadienio proga ji ne tik džiaugėsi artimųjų dėmesiu, bet ir nuostabia dovana. „Gruodžio 26 d. buvo mano gimtadienis. Draugai puikiai žino, kad mėgstu keliauti, kolekcionuoju nuostabias akimirkas ir įspūdžius, todėl man padovonojo kelionę į Balkanus!“ – džiaugėsi moteris.

Tiesa, iš pradžių Ingridą aplankė nuostaba. „Sako: „Keliausi į Juodkalniją.“ O mano pirmoji mintis: „Kalnai... Kur čia?“ Net žemėlapy teko pasigilinti, pažiūrėti, juokauju, kad sureagavau labai moteriškai. Draugai linkėjo, kad atrasčiau Balkanų grožį ir, patikėkit, jį atradau labai ilgam. Žinoma, svarbi ir kompanija su kuria keliavau. Su visais puikiai sutapo gyvenimo būdo, aktyvumo momentai, labai puikūs kelionės draugai!“ – pasakojo atlikėja.

Ingrida pasakoja, kad visa kompanija turėjo atlikti namų darbus prieš kelionę. „Klausinėjome jau keliavusiųjų, ieškojome mums patiems įdomių vietų ir galiausiai dar prieš kelionę susitikome ir susidėliojome galutinį maršrutą. Nusprendėme aplankyti Dubrovniką, Albaniją, Bosnija ir Hercogoviną ir, žinoma, Juodkalniją, kurioje ir apsistojome. Bosnijai ir Hercogovinai kiek pritrūkau laiko, bet likusi kelionės dalis buvo tikrai įspūdinga!“ – juokėsi Ingrida.

Moteris teigė, kad ypatingą įspūdį jai paliko Dubrovnikas. „Nors tai – brangus miestas, kur nedidelis puodelis kavos kainuoja 4,5 €, bet senamiestis ir kalnai mane tikrai pakerėjo. Ne veltui Game of Thrones kūrėjai jį pasirinko filmavimams. Tiesa, Albanija, vadinama „nuostabia ir neatrastąja“, man paliko slogų įspūdį. Tai – apsileidusi šalis, aplink daug šiukšlių, vaisius pardavinėjantys žmonės – purvini, laksto minios benamių šunų... Žodžiu, manau, kad Juodkalnija ir Kroatija ne veltui vadinamos Balkanų perlais, o štai į Albaniją dar sykį grįžti nenorėčiau,“ – įspūdžiais dalinosi atlikėja.

Juodkalnijoje Ingridą itin sužavėjo... vyrai. „Tikėjausi pietietiško priekabumo, tačiau vyrai buvo galantiški, paslaugūs, neįkyrūs ir tikrai labai gražūs. Beje, su vietiniais itin lengvai bendrauti. Vienas žmogus kompanijoje nemokėjo angliškai, bet kalbėdamas lietuviškai ir atsakymus gaudamas vietine kalba vis tiek sugebėjo susikalbėti!“ – pasakojo jauna moteris.

Atlikėja pasakojo, kad „La Palma“ viešbutis, kuriame ji buvo apsistojusi – itin puikus. „Ant jūros kranto, nuostabus personalas – buvome tikrai patenkinti pasirinkimu. Nors laiko, žinoma, viešbutyje neleidome: savaitei išsinuomavome automobilį ir keliavome aplink. Buvome nerealia prabanga tviskančiame uoste, kur apsaugos darbuotojai net neleido fotografuoti stovinčių ištaigingų jachtų, aplankėme Johan Nikolaj cerkvę, žodžiu, kas dieną vis iš naujo atrasdavome Balkanų grožį. Supratau, kad tikrai noriu dar sykį ten sugrįžti ir pakeliauti,“ – kelione džiaugėsi Ingrida.

Artimiausiais kelionių planais atlikėja pasidalinti kol kas negali. „Manęs laukia daugybė koncertų po Lietuvą. Vis dėlto, tikrai svajoju aplankyti Tailandą, Šri Lanką ar Balį. Jau buvau Singapūre, Filipinuose – neapsakomas gamtos grožis. Man atostogos prasideda, kai matau jūrą, palmes ir saulę. Šie trys komponentai man yra sėkmingų atostogų garantas,“ – svajones atskleidė Ingrida Kazlauskaitė.

Jei neturi galimybės kas dieną ragauti kulinarinius šedevrus vis kitoje šalyje, pasikviesk skaniausius pasaulio virtuvių akcentus pas save į namus!  Siūlau tau mintimis ir skoniu nukeliauti į Viduržemio jūros regioną ir pasimėgauti tobula vakariene (ar pietumis, ar pusryčiais, o gal naktipiečiais – visai nesvarbu!). Juk Viduržemio jūros virtuvė laikoma viena sveikiausių visame pasaulyje – tikrai nereikės panikuoti dėl paplūdimiui paruošto kūno! Viską surašiau vienos porcijos matais, nes tikiu, kad fantastiškus patiekalus reikia ruošti ne tik draugams ir artimiesiems, bet ir sau vienam! Tiesa, nors receptus pateikiu pakankamai tikslius, nepamiršk, kad didžioji laisvė ir kelionė virtuvėje prasideda nuo improvizacijos! 

Karališkų krevečių salotos su citrininiu padažu

Vienai porcijai reikės: 

• 50 g salotų mikso;
• 10 g burokėlių lapų;
• 10 g šviežių špinatų;
• 50 g raudonų ir geltonų vyšninių pomidorų (perpjautų per pusę);
• 50 g citrininio užpilo;
• 10 g smulkintų ir kepintų lazdyno riešutų;
• 70 g marinuotų krevečių;
• Citrinos skiltelė;
• 30 g aliejaus kepimui.

Marinuotoms krevetėms reikės:

4 šaldytų baltakojų valytų krevečių; druskos, smulkinto česnako, šviežiai spaustų citrinų sulčių, maltos saldžiosios paprikos, aliejaus.

Paruošimas:

Atšildyk krevetes (jei nespėjai pasiruošti iš anksto, palaikyk jas po šaltu tekančiu vandeniu ), jas nusausink. Į dubenėlį sudėk jau sausas krevetes, sudėk smulkintą česnaką, maltą saldžiąją papriką, druską, įpilk citrinų sultis ir aliejų. Viską permaišęs verk krevetes ant iešmelio (jei nori krevetėms duoti daugiau laiko išsimarinuoti, jas laikyk 0-4 laipsnių temperatūroje, bet ne ilgiau, nei 12 val.).

Kai jau būsi pasiruošęs, į gilią makaronų lėkštę dėk salotų miksą, sumaišyk jį su špinatais ir burokėlių lapeliais. Ant viršaus dėk per pusę perpjautus raudonuosius ir geltonuosius vyšninius pomidorus. Šonuose išdėliok 4 skilteles (2 puseles) konservuoto persiko, apkepto grill keptuvėje. Salotas pašlakstyk citrininiu užpilu, apibarstyk kepintais ir smulkintais lazdyno riešutais.

Marinuotas krevetes su iešmeliu kepk įkaitintoje ir aliejumi pateptoje grill keptuvėje apie 3-4 min. (gali jas skrudinti kartu su persiku!). Jau iškeptų krevečių iešmelį dėk ant salotų ir mėgaukis! 

Viduržiemio jūros midijos su kreminiu balto vyno padažu

Vienai porcijai reikės:

• 350 g midijų;
• 200 g midijų padažo;
• 2 g kapotų petražolių.

Garnyrui:

• 70 g keptos čiabatos;
• 10 g džiovintų pomidorų padažo

arba

• 120 g gruzdintų bulvyčių.

Padažui:

• 50 g kubeliais smulkinto svogūno;
• 10 g kapoto imbiero;
• 4 g kapoto česnako;
• 30 g sviesto;
• 30 ml balto vyno;
• 4 g Provanso žolelių pastos;
• 150 ml 15% riebumo grietinėlės;
• 7 ml žuvies padažo.

Džiovintų pomidorų padažui (100 g):

• 70 g saulėje džiovintų pomidorų;
• 40 g česnakinio padažo.

Paruošimas:

Rekomenduoju pradėti nuo padažo gamybos. Į įkaitintą nedidelį puodą su sviestu įberk smulkiais kubeliais pjaustytą svogūną, smulkintą imbierą ir česnaką. Viską kepk kol suminkštės svogūnai. Tuomet pilk baltąjį vyną ir sulauk, kol išgaruos alkoholis, įdėk Provanso žolelių pastos, žuvies padažo, įpilk grietinėlės. Viską užvirinęs palik atvėsti. Jei nuspręsi padažą gaminti iš anksto, jį laikyk 0-4 laipsnių temperatūroje ne ilgiau nei 24 val.

Į puodą supilk midijų padažą ir jį užvirink, tuomet sudėk šaldytas, bet nuo ledo jau nuvalytas midijas ir viską kaitint, kol midijos sušils ir atsivers jų geldelės. Virdamas pastoviai pamaišyk ir būtinai sulauk, kol atsivers visos geldelės.

Išvirusias midijas su padažu įdėk į gilią makaronų lėkštę, apibarstyk smulkintomis petražolėmis ir patiek su garnyru.

Garnyras:

Džiovintų pomidorų padažą pagaminsi tikrai paprastai – saulėje džiovintus pomidorus ir česnakinį padažą suplak iki vientisos masės. Viskas   Čiabatą suplėšyk 3-4 cm gabalėliais ir kepk 180 laipsnių temperatūroje 4-6 min., kol apskrus iš viršaus. Prieš patiekdamas ją aptepk džiovintų pomidorų padažu.

Skanaus! 

Vištienos iešmeliai su salotomis ir čiabata

Vienai porcijai reikės: 

• 200 g marinuotų vištienos kumpelių;
• 150 g raudonųjų ir geltonųjų per pusę perpjautų vyšninių pomidorų;
• 20 g juodųjų alyvuogių;
• 10 česnakų daigų;
• 15 g šviežių burokėlių lapelių;
• 20 g padažo;
• 40 g keptos čiabatos;
• 6 g džiovintų pomidorų padažo.

Padažui reikės: 

50 ml alyvuogių aliejaus, 5 g petražolių, 5 g krapų, česnako, gerai nuplautos citrinos žievelės, druskos, pipirų.

Marinuotiems vištienos kumpeliams reikės: 

• 200 g 4x4 kubeliais pjaustytų vištienos kumpelių;
• 70 g Pang Gang padažo;
• 7 g sojų padažo;
• 7 g smulkinto imbiero;
• 3 g smulkinto česnako;
• 9 g cukraus.

Paruošimas:

Pjaustytus vištienos kumpelio kubelius apliek sojos padažu, Pang Gang padažu, apiberk smulkiai kapotais česnakais, imbieru ir cukrumi. Jei nuspręsi leisti vištienai pasimarinuoti, turėk omenyje, kad ją reiktų laikyti 0-4 laipsnių temperatūroje ne ilgiau nei 48 val. Norėdamas paruošti padažą tiesiog sumaišyk jo ingredientus 

Marinuotus vištienos kumpelius po 3 gabaliukus suverk ant dviejų iešmelių ir kepk grill rėžimu 180 laipsnių temperatūroje apie 10-12 min.

Tuo metu pasigamink salotas: į gilią makaronų lėkštę sudėk puselėmis pjaustytus pomidorus, juodąsias alyvuoges, viduryje sudėk pusę česnako daigų ir salotas pašlakstyk padažu. Ant salotų išdėliok maždaug 2 mm storio griežinėliais pjaustytus ridikėlius, burokėlių lapelius, dėk likusius daigus. Ant paruoštų salotų per vidurį sukryžiuok keptus vištienos iešmelius. Patiek su čiabata, užtepta džiovintų pomidorų padažu. Čiabatą ir džiovintų pomidorų padažą ruošk taip pat, kaip ir aukščiau esančiame recepte.

Neblogai, ar ne?  Jei paskanauti nori, bet gamintis vis tik tingi, visus šiuos patiekalus gali rasti Can Can restoranuose!  Dabar ten ragaudamas sezonines naujienas gali laimėti Makaliaus organizuojamą kelionę į BET KURIĄ šalį prie Viduržemio jūros! 

Viduržemio jūros regionas garsėja nuostabiausiais patiekalais, o jo gyventojai – sugebėjimu mėgautis kiekviena sekunde bei skoniu. Tokį gyvenimo būdą linkiu perimti kiekvienam, o dabar tai gali padaryti ir savo virtuvėje! Ką manai apie karališkų krevečių salotas? Lengvas ir tobulas patiekalas vasarai! Dalinuosi receptu – mėgaukis! 

Karališkų krevečių salotos su citrininiu padažu

Vienai porcijai reikės: 

• 50 g salotų mikso;
• 10 g burokėlių lapų;
• 10 g šviežių špinatų;
• 50 g raudonų ir geltonų vyšninių pomidorų (perpjautų per pusę);
• 50 g citrininio užpilo;
• 10 g smulkintų ir kepintų lazdyno riešutų;
• 70 g marinuotų krevečių;
• Citrinos skiltelė;
• 30 g aliejaus kepimui.

Marinuotoms krevetėms reikės:

4 šaldytų baltakojų valytų krevečių; druskos, smulkinto česnako, šviežiai spaustų citrinų sulčių, maltos saldžiosios paprikos, aliejaus.

Paruošimas:

Atšildyk krevetes (jei nespėjai pasiruošti iš anksto, palaikyk jas po šaltu tekančiu vandeniu ), jas nusausink. Į dubenėlį sudėk jau sausas krevetes, sudėk smulkintą česnaką, maltą saldžiąją papriką, druską, įpilk citrinų sultis ir aliejų. Viską permaišęs verk krevetes ant iešmelio (jei nori krevetėms duoti daugiau laiko išsimarinuoti, jas laikyk 0-4 laipsnių temperatūroje, bet ne ilgiau, nei 12 val.).

Kai jau būsi pasiruošęs, į gilią makaronų lėkštę dėk salotų miksą, sumaišyk jį su špinatais ir burokėlių lapeliais. Ant viršaus dėk per pusę perpjautus raudonuosius ir geltonuosius vyšninius pomidorus. Šonuose išdėliok 4 skilteles (2 puseles) konservuoto persiko, apkepto grill keptuvėje. Salotas pašlakstyk citrininiu užpilu, apibarstyk kepintais ir smulkintais lazdyno riešutais.

Marinuotas krevetes su iešmeliu kepk įkaitintoje ir aliejumi pateptoje grill keptuvėje apie 3-4 min. (gali jas skrudinti kartu su persiku!). Jau iškeptų krevečių iešmelį dėk ant salotų ir mėgaukis! 

Neblogai, ar ne?  Jei paskanauti nori, bet gamintis vis tik tingi, karališkųjų krevečių salotas su citrininiu padažu gali rasti Can Can restoranuose!  Dabar ten ragaudamas sezonines naujienas gali laimėti Makaliaus organizuojamą kelionę į BET KURIĄ šalį prie Viduržemio jūros! 

Dėmesio, atostogautojau! Tikriausiai dažnai sakau „vasara prasidėjo, laikas galvoti apie atostogas“ ir panašiai  Tačiau šįkart turiu tau itin svarbią žinią – laikas SKUBIAI galvoti apie vasaros atostogas ir kelionę planuoti kuo GREIČIAU! Ir iškart paaiškinsiu kodėl: Makaliaus kelionių ekspertai, redaktorių komanda ir pats Makalius kasdien net suplukę ieško kelionių pasiūlymų tau ir visiems, planuojantiems atostogas. Tačiau esame priversti konstatuoti: laisvos vietos lėktuvuose tirpsta ne dienomis, ne valandomis, o minutėmis!

Pastaruoju metu sulaukiame krūvos žinučių ir skambučių su prašymais pasiūlyti paskutinės minutės kelionių po kelių dienų, savaitės ar kelių savaičių. Tačiau lėktuvai iš Lietuvos kelioms savaitėms į priekį yra visiškai užpildyti, tokių pasiūlymų pasitaiko ypač retai ir jie būna labai greitai išgraibstyti Jei, vis dėlto, lauki ir tikiesi gero pasiūlymo, nepamiršk dažnai patikrinti mūsų paskutinės minutės kelionių skiltį, kurią rasi čia: paskutinės minutės kelionės. Įspėju: situacija ir kainos čia keičiasi labai dažnai, tad jei ryte radai gerą pasiūlymą, labai tikėtina, jog vakare jis jau bus išparduotas.

Liepą dėl Vilniaus oro uosto pakilimo ir nusileidimo tako rekonstrukcijos daugiau nei mėnesiui skrydžiai bus perkelti į Kauno oro uostą. To pasekoje, buvo šiek tiek sumažintas poilsinių krypčių skrydžių skaičius. Nors vietų lėktuvuose dar yra, tačiau jos labai sparčiai mažėja ir, tikėtina, kad greitai nebeturėsime ką pasiūlyti ir liepos mėnesiui.  Turbūt ne kartą esi girdėjęs sakant – kuo didesnė paklausa, tuo labiau kyla kaina. Neseniai ieškojau viešbučio liepą viename Ispanijos kurortų – buvau visiškai apstulbęs, kai viešbučių rezervacijos sistemoje pamačiau, kad mano norimomis datomis nemažo kurorto viešbučiai yra užpildyti 99 procentais ir teturiu pasirinkimą vos iš kelių variantų!  Ir dar beprotiškai brangių! Todėl visiems, kas planuoja keliauti šią vasarą, labai nuoširdžiai visos Makaliaus komandos vardu patariu – ieškokite kelionės jau dabar, o radę tinkamą pasiūlymą ilgai negalvokite

Yra ir gerų žinių: Lenkijos kelionių organizatoriai paskutinių minučių pasiūlymų turi kur kas dažniau   Kaip ir nemažai įdomesnių krypčių bei kurortų, bei dažnai – gerų kainų Visas iš Varšuvos organizuojamas keliones gali rasti čia: kelionės iš Varšuvos. Iki Varšuvos oro uosto visiškai nesudėtinga nuvykti, apie viską gali pasiskaityti čia.

Jei nori ne tik pailsėti, bet ir pamatyti, labai rekomenduoju keliones autobusu. Tūkstančiai laimingų mūsų keliautojų tau patvirtins – Makaliaus organizuojamos kelionės autobusu visuomet būna itin smagios, lydimos profesionalių gidų bei kelionės vadovų  Pažintines autobusines keliones į užsienį rasi čia: kelionės autobusu.

Užkeliauk pasaulį šią vasarą!

Nesmagu buvo žmonėms atsakyti, kad iki Filipinų niekad nebuvau buvęs Azijoje. Iš tiesų mane visuomet traukdavo Europa, Afrika ar JAV. Žvalgydavausi atostogų Zanzibare ar Seišeliuose, slampinėjau Niujorko gatvėmis, stebėjausi Kalifornijos grožiu. Tačiau vieną dieną pamačiau viliojantį „Turkish Airlines“ pasiūlymą į Filipinus. Akcijų metu bilietus pačiupti galima už 650-700 € į abi puses iš Vilniaus.

Gundaisi keliauti ir tu? Makaliaus organizuojama kelionė į Filipinus tavęs laukia čia!

Filipinų rojus

Kelionė turi prasidėti poilsiu – juk tam ir vykstame atostogų! O jos prasideda dar „Turkish Airlines“ lėktuve. Išskirtinis dėmesys kiekvienam keleiviui, labai skanus maistas, patogios sėdynės, asmeniniai monitoriai filmams žiūrėti ar muzikai klausytis. Leidžiamės Kalibo oro uoste Filipinuose. Po trumpo poros dienų sustojimo Kvala Lumpūre ir alinančio 36 laipsnių karščio, Kalibo mus pasitinka malonia 28 laipsnių šiluma. Tai – vienas patogiausių oro uostų atvykti į Boracay salą. Nuo Kalibo iki kelto į Boracay tenka važiuoti apie dvi valandas, vėliau dar apie 15 minučių keltis drebančiu „bangka“ laiveliu. Iš pradžių stebėjomės, o vėliau ši transporto priemonė mums tapo kasdiene.

Boracay šiuo metu yra populiariausia sala Filipinuose. Kadaise buvęs jėgos aitvarų sporto mėgėjų rojus, dabar tapo klubų, barų ir pramogų prikimšta sala, kurioje apgyvendinimas kainuoja bent tris kartus daugiau, nei kitose salose, tačiau mums, lietuviams, čia atvykus viskas pasirodė labai pigu – kol nepamatėme tikrųjų Filipinų kainų. Boracay garsėja „White Beach“ paplūdimiu, kuris pripažintas vienu gražiausių visuose Filipinuose. Čia smagiai laiką leidžiame tris dienas. Lėtai, ramiai prasideda mūsų atostogos. Trys dienos prabėga būtent taip, kaip svajojau skrisdamas ilsėtis – gulint po skėčiu paplūdimyje su kokteiliu ir knyga rankose.

Metas pakeliauti!

Po trijų naktų nieko neveikimo šiame rojuje, metas pasikrauti įspūdžių bagažą – su vietine pigių skrydžių bendrove „Cebu Pacific“ skrendame į antrą pagal dydį Cebu miestą. Pačiupome pigų skrydį, su bagažu jis kiekvienam atsiėjo po 45 eurus. Prieš keliaujant į Filipinus, mano bendrakeleivis Andrius ilgai ieškojo informacijos ir atrinkinėjo lankytinas vietas, kurias privalome pamatyti per tris savaites šioje nuostabioje šalyje. Viena rastų atrakcijų – pasiplaukiojimas su bangininiais rykliais. Mums būtinai reikia tai išbandyti!

Kad patirtume, ką reiškia 30 minučių paplaukioti su būriu bangininių ryklių, reikėjo skirti dvi kelionės dienas – vos atskridus į Cebu, skubėjome į stotį, iš ten už 3 eurus net 4 valandas važiavome autobusu į Tanawan kaimelį. Tai vieta, kur visai šalia kranto rytais plaukioja rykliai. Būtent čia galima užsisakyti šią pramogą. Liekame nakvoti Tanawan kaimelyje, randame pigų kambarį už 400 pesų (50 pesų – 1 euras) asmeniui ir rezervuojame ekskursiją kitam rytui.

Jausmas plaukiojant tarp bangininių ryklių yra nenupasakojamas, todėl mano asmeniniame profilyje „Facebook“ kviečiu pasižiūrėti vaizdo įrašą. Jie visai nepavojingi, bet atrodo bauginamai, ryklių ilgis siekia net 6-8 metrus. Praplaukus bangininiam rykliui, iš paskos nuseka būrys mažyčių žuvų – taip dar sustiprinamas įspūdis. Ryklius šeria specialiai tam pasamdyti šėrikai, kurie visą dieną nieko neveikia, tik mėto maistą į vandenį – taip rykliai nenuplaukia tolyn ir... galbūt nesuvalgo žmonių, nes yra sotūs.

Šokinėjimas per salas

Po ekskursijos su bangininiais rykliais mums, matyt, pritrūko adrenalino, taigi sutikome tris su puse valandos traškančiu braškančiu ir paskutines dienas skaičiuojančiu laiveliu keltis iš Cebu salos į Bohol – dar vieną labai lankomą salą. Žinoma, mūsų plaukimo metu jūroje turėjo prasidėti audra, bangos kiaurai permerkė ne tik mūsų bagažą, bet ir pačius keleivius. Tokie nelaimėliai buvome aštuoniese – plaukėme su prancūzų šeima ir pavieniais prancūzais keliautojais. Vieno jų mergina, pasirodo, lietuvė ir gyvena Visagine. Matyt, buvusi mergina, nes plačiau apie ją kalbėti nenorėjo, o ir itin maloniu bendravimu nepasižymėjo.

Plaukiant šiuo baisiu laiveliu šeimos galva – tėtis – nuėjo didvyriškai pasiteirauti, ar toks bangavimas ir beveik skendimas yra normalu, ir paprašė gelbėjimosi liemenių. Kapitonas patrūkčiojo pečiais, nieko nesuprato apie gelbėjimosi liemenes. Staiga prie laivelio ėmė sukinėtis du rykliai. Tai iš kairės, tai iš dešinės pasirodydavo. Kapitonas ne juokais susirūpino, ėmė atidžiai stebėti aplinką. To man betrūko, mintyse dėliojant šios dienos planą: laivelį nublokš bangos, mes imsime skęsti, visi atsidursime vandenyje, gelbėjimosi liemenių nėra, kranto nesimato, visai netoliese mūsų laukia du rykliai. Laimei, po trijų su puse valandos šis košmaras baigėsi. Pasiekėme nuostabiai gražų Panglao paplūdimį, kurį pamačius net atšaukėme nakvynę salos sostinėje ir susiradome kambarį čia – pigiai (apie 8 eurus asmeniui) ir visai netoli jūros.

Rytoj mūsų laukia turas po salą, kadangi viešuoju transportu visko apžiūrėti nesugebėtume. Pasiskaičius patarimų internete, kaipmat randame žmogų, kuris už 40 eurų sutinka visą dieną su savo automobiliu mus vežioti ten, kur panorėsime. Suderiname maršrutą ir nekantraujame sulaukti rytdienos. Bet prieš tai būtina išsidžiovinti permirkusius drabužius, kuprines, kamerą, kompiuterį ir net pasus.

Prabangi kelionė su asmeniniu vairuotoju

Filipinuose yra daugybė salų. Planuojant kelionę sunku apsispręsti, kurias salas įtraukti į savo maršrutą. Tačiau labai prašau įsiminti „Bohol“ pavadinimą. Tai sala, palikusi neišdildomų įspūdžių. Asmeninis vairuotojas visą dieną mus vežiojo po nuostabaus grožio vietas: šokoladines kalvas (įsivaizduokite plyną lauką su šimtais identiškų šokolado spalvos kalvelių). Maniau, kad visa tai dirbtina. Bet užlipus ant vienos iš kalvų, kur įrengta apžvalgos aikštelė, kaipmat supratau, kad žmogus tiek daug grožio sukurti negalėtų. Nesinori lipti žemyn – stebiesi gamtos sukurtomis grožybėmis ir bandai aprėpti kuo daugiau šokoladinių kalvelių.

O dabar metas nuotykiams! Labai populiari pramoga Filipinuose yra skrydis nutiestu lynu virš jūros ar džiunglių. Gulomis, sėdomis – kaip tik pageidausi. Už 350 pesų (7 eurus) įsigijome skrydį lynu virš Loboc upės gulint specialiame krepšyje – mums bus leista pasijusti supermenais! Sunku apibūdinti jausmą, kai didžiuliu greičiu skrieji 120 metrų aukštyje virš džiunglių ir smaragdinės kalnų upės. O jeigu netyčia pamąstai apie kritimą žemyn, susisuka galva… „Eco Adventure Park“ rekomenduoju aplankyti aštrių pojūčių mėgėjus. Tiesa, prieš įsigydamas skrydį į abi puses lynu gerai pagalvok: mums adrenalino pakako ir skriejant į vieną pusę. Atgal maldavome grįžti pėsčiomis, bet tokio pasirinkimo, deja, nebebuvo…

Tarsyrai (angl. Tarsier) – tai Filipinuose gyvenantys itin mieli gyvūnėliai milžiniškomis akimis. Tarsyrų akys netgi didesnės už smegenis! Dėl savo mielumo jie labai kenčia – Boholo saloje galima pasimesti tarp daugybės tarsyrų „fermų“, į kurias turistai atvyksta jų pažiūrėti ir nusifotografuoti. Gaila, tačiau bet koks sąlytis su žmogumi šiems gyvūnams labai kenkia. Įprastai gyvenantys 15-20 metų, turistams skirtose fermose jie nugaišta maždaug po mėnesio. Jautrioms akims kenkia fotoaparatų blykstės, o dienos metu tarsyrai paprastai miega. Jei jiems neleidžiama užmigti dienos metu, gyvūnai išsenka ir nugaišta. Mokėti už įėjimą į tokias „fermas“ ir taip skatinti tarsyrų žudymą nenorėjome, todėl radome kitą galimybę juos pamatyti gyvai. Šalia Corella miesto esanti tarsyrų prieglauda jau ilgą laiką bando atstatyti šių gyvūnų populiaciją ir apgyvendina juos savo rezervate. Šios vietos darbuotojai didžiuojasi, kad tarsyrai pas juos išgyvena ir po 15 metų, o dabar jų čia daugiau nei šimtas. Apsilankymo metu turistai turi galimybę iš toli pamatyti jų gyvenimą įprastoje aplinkoje. Deja, bet dienos metu tarsyrai miega, todėl didelių akyčių nepamatėme…

Bohol saloje taip pas siūloma smagi turistinė pramoga – kruizas Loboc upe. Štai dar visai neseniai virš jos skriejome lynais, o jau netrukus plauksime laivu ir grojant gyvai muzikai mėgausimės filipiniečių virtuvės patiekalais. Kruizas su pietumis atsieis apie 8 eurus.

Numeris vienas

„Sveiki atvykę į salą Nr. 1 pasaulyje“, – toks užrašas pasitinka kiekvieną, laukiantį savo bagažo Puerto Princesa miesto oro uoste. Tai Palawan salos sostinė. Neturėdami daug laiko atostogoms Filipinuose, keliautojai paprastai renkasi šią salą. Čia galima rasti visko – įdomiausių lankytinų objektų, prabangiausių vilų poilsiui, žaviausių paplūdimių ir mieliausių žmonių.

Mane labai sužavėjo požeminė upė Sabang mieste. Tiesa, bijantiems tamsos, uždarų erdvių ar šikšnosparnių, siūlau nusiteikti iš anksto :) Visą dieną žavi ne tik pasiplaukiojimas požemine upe, tačiau ir kelionė iki jos – mažyčiu laiveliu plaukiame palei nuostabų paplūdimį, gražiu miško takeliu pėdiname iki siaurų laivelių, talpinančių 6-8 žmones. Po žeme plaukiame apie pusantro kilometro. Prieš kelionę išdalinami šalmai. Gidas juokavo, kad jie skirti apsisaugoti nuo šikšnosparnių išmatų. Taip pat prašoma pernelyg nesižavėti upės grožiu – užvertę galvas į lubas, keliautojai išsižioja ir visai užsimiršta, kad šikšnosparniai tuštinasi… Čia, beje, teko ragauti medžio kirminų (angl. Woodworms), kitaip vadinamus medgręžiais. Ekskursijos bendrakeleiviais tapo filipiniečių šeima, atvykusi iš Manilos (šalies sostinės). Viename restorane pietų metu moteris pardavinėjo į maišelius supakuotus kirminus – vietiniai juos labai mėgsta. „Paragaukite, nesišlykštėkite – tai lyg austrės!“, – ragino jis įsidėti kirminą į burną. Teko paragauti. Vėliau truputį gailėjausi – nors skonis tikrai nėra prastas, jis buvo labai stiprus. Visą dieną jaučiau kirminą burnoje.

Palawan salą supa daugybė mažų nuostabių salelių. Vienoje jų prieš dvidešimt metų šveicaras apsigyveno ir atidarė viešbutį „Coconut garden“. Cagnipa saloje elektra veikia tik tris su puse valandos (vakarais). Telefono ryšys – porą valandų perpiet ir kelias valandas vakare. Interneto nėra, tačiau vėjas jį kartais stebuklingu būdu atpučia – tačiau nesitikėk, kad pavyks įkelti bent vieną nuotrauką ir parodyti šią negyvenamą salą draugams socialiniuose tinkluose. Čia praleidome keturias puikiausias dienas. Būtinai čia apsilankyk, jeigu nori suvokti, ką reiškia poilsis negyvenamoje saloje. Sunku kažką nupasakoti, būtina patirti!

El Nido miesto karalienė

Turbūt lankomiausias Palawan salos miestas – El Nido. Labai turistinis, apgyvendinimo kainos – aukštos, bet vaizdai atperka viską. Mažas, jaukus miestelis, įsikūręs prieš įspūdingo dydžio uolas jūroje. Čia labai populiarus šokinėjimas per salas – dienos ekskursija, kurios metu aplankomos kelios mažytės salos su galimybe užsiimti paviršiniu nardymu ar tiesiog degintis negyvenamoje saloje, stačių uolų ir nuostabių paplūdimių apsuptyje.

Tuo metu, kai lankėmės, vyko miesto šventė. Filipiniečiai linksminosi net kelias dienas, o mes atvykome paskutiniąją – tą vakarą visas miestas rinko festivalio karalienę. Jaučiausi tarsi „Mis Pasaulis“ rinkimuose – minia žmonių ošė ir palaikė kiekvieną grožio konkurso dalyvę dešimt kartų stipriau, nei mes palaikome savo dievukus lietuviškajame „X-Faktoriuje“. Išsidabinusios kandidatės į miesto karalienės titulą rodė savo talentus, pasakojo apie tai, kaip išgelbės pasaulį nuo bado ir kodėl norėtų laimėti konkursą. Savo favoritę išsirinkau ir aš. Vakarinių suknelių, maudymosi kostiumėlių, talentų ir klausimų-atsakymų rungtys tęsėsi nuo 19 valandos vakaro iki 1 valandos nakties. Minia nesiskirstė, žmonių vis daugėjo. Maždaug valandai buvo dingusi elektra, bet žmonės prie to pripratę – konkurso dalyvės bandė užimti žiūrovus vaikščiodamos visai šalia jų, šokdamos ir pozuodamos prieš fotoaparatų blykstes. Galiausiai viena iš keturiolikos kandidačių tapo miesto karaliene. Jai uždėta karūna, griausmingi plojimai pažadino visą miestą, fejerverkai nušvietė dangų. Visas miestas džiaugėsi – turime karalienę!

Kitą rytą visos konkurso dalyvės grįžo į normalų gyvenimo ritmą – nusiėmė perukus, nusisegė netikrus plaukus, sukneles pakeitė vyriška apranga. Taip, visi dalyviai buvo jauni vaikinai. Supratę, kad būdami vyrais jaučiasi lyg ne savo kailyje, nusprendė nesislėpti ir tapti moterimis. Visuomenė jų nepasmerkė. Visuomenė juos stipriai palaikė.

Filipinuose gera visiems, gyvenimu džiaugtis teisę turi kiekvienas. Ir visai nesvarbu, kad daugelis žmonių gyvena vargingai. Jie šypsosi, džiaugiasi kiekviena diena, jiems patinka bet koks oras, jų tikslų nestabdo jokios kliūtys. Filipinuose pajaučiau neapsakomą malonumą gyventi ir mėgautis kiekviena akimirka. Tiesą man sakė kolegė Rūta prieš išvykstant į šią nuostabią šalį – ji man linkėjo pakeisti požiūrį į gyvenimą. Linkėjimai išsipildė!

Norėtum ir tu keliauti į Filipinus? Makaliaus organizuojama kelionė į Filipinus tavęs laukia čia!