Vis daugiau lietuvių pastaruoju metu šaltas žiemas leidžia ne kur kitur, o Azijoje. Kodėl? Apie tai ir šnekėsime su Roku Stankevičiumi, profesionaliu pokerio žaidėju, kuris vienos kelionės metu aplankė net 10 šalių: Prancūziją, Singapūrą, Malaiziją, Vietnamą, Tailandą, Filipinus, Honkongą, Taivaną, Macao ir Jungtinius Arabų Emyratus. Išvykome keturi pokeristai, bet laikui bėgant mūsų mažėjo, teko pabūti ir vienam. Dažniausiai visur keliaudavome motoroleriais, nemažai apėjome ir pėsčiomis. Gyvenome įvairiomis sąlygos - nuo bambukinių namelių ant kranto, be jokių patogumų, iki prabangių viešbučių, - pokalbį pradėjo Rokas. O kuo toliau, pasirodo, tuo įdomiau :)
Kaip sugalvojai keliauti po Aziją?
Iš tiesų labai netikėtai ir spontaniškai. Vieną šiltą žiemos vakarą Kipre rūkėme su draugu kaljaną. Laurynas man pasakojo savo svajones, ir būtent tuo metu supratau, kad noriu pamatyti visą pasaulį. Nauji patyrimai, įsimintini nuotykiai ir nuostabūs vaizdai išlieka atmintyje visą gyvenimą. O ir senatvėje anūkams turėsiu ką papasakoti. Tai teikia daug laimės, o visi materialūs dalykai lieka sąrašo gale.
Kokią didžiausią nuotykį prisimeni iš šios išvykos?
Įsimintiniausias nuotykis įvyko Tailande, vienoje gražiausių ir mažiausiai turistų paliestų salų - Koh Lipe. Sėdėdami paplūdimyje ir gurkšnodami vietinį alų, sugalvojome, kad mums reikia ekstremalaus išbandymo. Už poros kilometrų nuo mūsų pamatėme negyvenamą, žalią ir įspūdingą salą, kurią norėjosi paliesti ir užkopti į jos viršūnę. Suplanavome, jog vienas iš mūsų plauks iki jos su laivu ir visais daiktais, o kiti fiziškai išbandys savo jėgas plaukdami.
Atsikelėme anksti ryte, draugai išsinuomojo akvalangus, įsidėjome sportbačius, geriamo vandens ir šiek tiek maisto. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad bus nesunku ir viskas pavyks be priekaištų. Nuėjome pas vietinius gyventojus, kurie nuomojo valteles ir papasakojome savo planus. Mūsų visų nuostabai jie pradėjo juoktis, neva užlipti į kalno viršūnę iki sutemų yra tiesiog neįmanoma, o aklinoje tamsoje išgyventi tikrai sudėtinga. Deja, vairuotoją rasti buvo nelengva, kadangi arčiau salos dugne daug koralų ir akmenų, tad sunku priplaukti. Laimei, radome žmogų, o draugai tuo tarpu puolė nerti į paslaptinguosius vandenis. Valtis prie pat kranto nepriplaukė, tad teko šokti į vandenį ir daiktus neštis iškėlus virš galvos. Vairuotojas neatrodė labai laimingas ir trykštantis dideliu noru vėl čia atplaukti mūsų pasiimti, bet susitarėme – 19 val. jis grįš atgal į salą.
Aš jau stoviu krante, aplink pilna keistų garsų, per palmių šakas šokinėja bezdžionės, skraido dideli paukščiai, vandenyje plaukioja išlindusios rajos, aplink kojas ropoja šimtai krabų - tai tik pradžia. Pasijaučiau išlikimo negyvenamoje saloje herojumi. Laukiu, žvalgausi ir mojuoju - nieko. Pusvalandis - nieko, valanda - nieko, pusantros - nieko. Šaukiu - niekas neatsiliepia. Pradedu galvoti, kad visi nuskendo, kadangi sąlygos plaukti buvo sudėtingos, vandenyje pilna medūzų, kurios gelia visą kūną. Prabėgus porai valandų, tolumoje išgirstu pažįstamą balsą, šaukiantį mano vardą. Širdyje ramiau. Aš šaukiu atgal, bet jokio atsako negaunu (turbūt dėl vėjo manęs negirdi). Bandau įžvelgti kur jie, bet nematau. Galiausiai draugai pasiekė šalia esantį kitą krantą, tačiau stipriai pavargę ir sužaloti. Kaip patys sako, vandenyje buvo daug srovių ir sunku suprasti, ar artėji link kranto, ar stovi vietoje, ar plauki prieš srovę. Čia mūsų nuotykiai nesibaigė. Pusvalandį pailsėję ir atgavę kvapą, pasinėrėme į džiungles, juk turėjome laiko tik iki saulėlydžio. Bridome per tvenkinius, lipome rąstais ir medžiais, o aplink girdimi garsai džiaugsmo neteikė. Kojas kėlėme kuo aukščiau ir skubiau, kad neįgeltų gyvatės. Priekyje girdėjome ošiantį krioklį, tad nusprendėme keliauti link jo. Kopiant į kalną susipjaustėme rankas ir kojas. Niekas nebekalbėjo, visi buvome pasinėrę į savo mintis, tik turėjome bendrą tikslą - kuo greičiau užkopti iki krioklio, o prieš nusileidžiant saulei - grįžti į krantą. Išvydome krioklį, bet, deja, nedidelį. Apsižvalgėme ir supratome, kad liko mažiau nei pusvalandis iki sutemos, tad bėgte leidomės į apačią, prakaitas upeliais tekėjo kūnu, o ilsėtis laiko neturėjome. Kalno viršunės taip ir likom nepasiekę.
Laikrodis rodė 19 val., o vairuotojo dar nėra. Laukėme dar valandą ir supratome, kad niekas mūsų paimti nebeatvyks. Naktis, aplink gasdinantys garsai, vis dažniau tenka žvalgytis per petį. Gerai, kad turėjome telefoną ir buvome nusipirkę vietinę sim kortelę (dėl darbui reikalingo 3g interneto). Pradėjome ieškoti pagalbos. Susisiekėme su saloje gyvenančiais vietiniais, siūlėme tikrai didelius pinigus ir galiausiai išprašėme, kad sklidinoje tamsoje atplauktų mūsų pasiimti. Grįžome tik vidurnaktį ir ramiai užmigti dar ilgai negalėjome. Džiaugiuosi, kad šis išbandymas baigėsi laimingai.
Ar tiesa, kad nereikia turėti daug pinigų, norint leisti laiką Azijoje?
Azijos pigiausia šalis – Vietnamas. Teko susipažinti su ten įsikūrusia lietuvių šeima, kuri gyveno trise mėnesį vidutinio lygio viešbutyje už 300 EUR. Važinėjo motoroleriu, kurį įsigijo už 200 EUR (galima ir nuoma, parai apie 6-8 EUR). Vietinėje parduotuvėje nusipirkome Romo butelį, Coca-colos ir laimo už 3 EUR. Azijos šalyse pilna europiečių, kurie be problemų keliauja su mažesniu biudžetu, nei turėjome mes. Turistų lankytinose Tailando ar Filipinų salose kainos panašios, kaip ir Lietuvoje. Singapūre ar Honkonge pragyvenimas brangesnis, kainos ženkliai didesnės nei Lietuvoje.
Papasakok plačiau apie savo kelionę. Kas sudėtingiausia ir lengviausia gyvenant šiame žemyne?
Lengviausia tai, kad 4 mėnesius galėjau keliauti su maža kuprine ant pečių, kurioje be visų reikalingų drabužių dar tilpo mano nešiojamas kompiuteris, higienos priemonės, vaistai ir kiti būtiniausi daiktai.
Oras visada pasakiškas, tad nereikia jaudintis dėl šiltų drabužių ar žieminių batų. Vertinant viską iš finansinės pusės, pinigus kuriuos tuo metu būčiau skyręs būsto priežiūrai ar žieminei aprangai, dabar drąsiai investuoju į savo keliones.
Pamenu keliavome per Paryžių ir ten praleidome 4 dienas. Kadangi buvo vasario mėnuo, spaudė šaltukas, tad teko skristi apsirengus šiltus žieminius drabužius. Kur juos palikome? Prieš išskrendant į Singapūrą išmetėme oro uosto šiukšliadėžėje.
Sudetingiausia turbūt tai, jog atvykstant į šalį reikėjo turėti tikslią gyvenamąją vietą joje ir išvykimo iš tos šalies bilietą. Taip pat dažnai prašydavo įrodyti, ar turime pakankamai pinigų banko sąskaitoje. Mūsų kiekviena diena buvo kupina nuotykių, nes nežinojome, kurioje vietoje ir kokiu laiku atsidursime.
Kokie tų kraštų žmonės? Kaip jie žiūri į europiečius?
Žmonės ir jų nuolatinė energija paliko tikrai gerą įspūdį. Dauguma jų besišypsantys, nepaisant skurdaus gyvenimo gatvėje. Vaikštant naktimis, jau nebestebino žmonės prekiaujantys ir gyvenantys gatvėje. Neretai jausdavomės išskirtiniai, nes vietiniai gyventojai nuolat žiūrėdavo įbedę žvilgsnius, prašydavo nusifotografuoti ar čiupinėdavo odą. Žinoma, kai kuriose šalyse žmonės nekalbėdavo angliškai, tad tekdavo naudoti gestus ir veido mimikas.
Kokius išbandymus patyrei?
Patikrinti ir išbandyti save Azijoje yra būtina. Teko išmėginti galingus vandens motociklus (Europoje tokių nenuomoja), paskraidyti oro balionu, paskraidyti su malūnsparniu aplink Boracay salą, patirti kamuolio šovimą į dangų su 5g apkrova (Boracay G-Max Reverse Bungy), leistis trosu žemyn nuo 56 aukšto Patajoje, Tailande (ZipLine), išmėginome kitą ekstremalią vandens pramogą - Flying Fish (jos metu draugas susilaužė šonkaulius). Bet didžiausia įspūdį paliko gyvūnai.
Aplankėme Beždžionių salą. Jos pripratusios prie turistų, nebijo bendrauti. Jas lengvai galima pamaitinti pasisodinus sau ant peties. Teko žaisti su tigrais, galėjau drąsiai juos apsikabinti ir kutenti jiems pėdas (kaip mažiems kačiukams). Tailande maitinome dramblius, sedėjome jiems ant galvų ir vaikščiojome per pelkes. Taip pat žaidėme su šikšnosparniu, jodinėjome ant kupranugarių. Didelį įspūdi paliko kobrų ferma, esanti Koh Samui, Tailande. Atvykus mus pasitiko darbuotojas, kurio akys skirtingų spalvų, galvoje matėsi įdubimas be plaukų, rankų pirštų jis turėjo gal šešis ir dauguma jų žiūrėjo į skirtingas puses. Viso to kaltininkės - nuodingos gyvatės. Užsidėjome gyvates ir skorpionus ant savo kūno. Prisipažinsiu, vienu metu kūnu nubėgo šiurpuliukai. Darbuotojai žaidė su karališkosiomis kobromis, jas laikydami visiškai šalia savo veidų. Jos purškė nuodus tiesiai jiems į akis. Vietname, net sostinės HoChiMinh centre, nebestebindavo kasdien po kojomis lakstančios žiurkės ir tarakonai. Reikėtų nepamiršti ir apsilankymų aukščiausiuose pasaulio pastatuose, apžvalgos aikštelėse ir restoranuose. Tai tokie įspūdžiai, kuriuos sunku nusakyti žodžiais ir kurie pasiliks atmintyje visą gyvenimą.
Dėmesio verti pasivaikščiojimai naktį Maniloje (Filipinų sostinė, vienas didžiausių pasaulio miestų) ar Patajoje (Tailando kurortinis miestas, pasižymėjęs prostitucija). Maniloje maži vaikai miniomis tave apsupa, tempia už rankų ir prašo pinigų. Patajoje merginos lygiai taip pat neleidžia tau ramiai praeiti pagrindine gatve, kurioje kasdien veikia šimtai skirtingų striptizo barų. Tose gatvėse tūkstančiai merginų kiekvieną dieną bando save parduoti.
Taip pat 2015 metais net tris kartus atšventėme Naujuosius metus. Pirmieji įvyko sausio 1-ąją būnant Lietuvoje, kiti Naujieji – kinų, o patys smagiausi – tajų Naujieji metai (Songkran) švenčiami Tailande, balandžio mėnesį. Be to, pas juos dabar jau 2558-ieji metai. Visą savaitę, diena iš dienos, jie laistosi vandeniu ir išsitepa kreidomis veidus, taip išvalydami savo sielą nuo blogio. Taigi, visą savaitę vaikštai šlapias nuo galvos iki kojų, negali apsirengti jokių tvarkingų drabužių ir visus asmeninius daiktus privalai įsidėti į vandeniui nepralaidžius maišelius. Visi vaikšto su vandeniniais šautuvais ar kibirais, tad teko ir mums kasdien kovoti atsišaudant vandeniu :)
Tarp lietuvių vis labiau populiarėja keliems mėnesiams, kai Lietuvoje šalta, išvykti į tokias šalis kaip Tailandas, Singapūras ar Indonezija. Kaip manai, kodėl?
Manau, užduotame klausime slypi pats atsakymas. Būtent – dėl šiltų orų! Žiemą atostogauti žymiai smagiau nei vasarą. Mane vilioja nuolatinis noras pamatyti įspūdingus paplūdimius, salas, didingus miestus ir patirti dar daugiau nuotykių. Būtent tos šalys gali tai pasiūlyti. Be to, Lietuvoje vasaros trumpos, tai kam dar jas švaistyti keliaujant į kitas šiltas šalis? Lietuvoje vasaros sezonu reikia važiuoti su draugais poilsiauti prie ežero!
Ar norėtum Azijoje pagyventi ne kelis mėnesius, o metus arba net visą likusį gyvenimą?
Vis dažniau apie tai pamąstau. Tačiau nemanau, kad Azijoje yra tokia vieta, kurioje norėčiau praleisti visą savo likusį gyvenimą. Manau, kol kas išvykimas pusmečiui žiemos laikotarpiu - idealiausias variantas.
Ačiū Rokui už įspūdžius, ir visos Makalius.lt komandos vardu linkime sėkmės tolesnėse kelionėse! ;)