Buvo sunku patikėti, kad sėdame į vienų geriausių oro linijų lėktuvą ir po kelių valandų vaikščiosime Stambulo gatvėmis! Nors bijau skraidyti lėktuvais, tačiau „Turkish Airlines“ pasirūpina viskuo, kad skrydis neprailgtų. Nusileidome pilnais skrandžiais skanaus maisto, pasidomėjusios apie lankytiną miestą asmeniniuose monitoriuose, pasiruošusios užkeliauti vieną iš, man asmeniškai, gražiausių miestų.
Nori keliauti į Stambulą ir Tu?
Pirmoji diena: trumpa pažintis su Stambulu
Kai atvykome į viešbutį, miela gidė Jolita, papasakojo apie būsimas ekskursijas, o vėliau pasileidome į naktinę „žvalgybą“ po Stambulo gatves. Išėjusios į pagrindinę „Taksim“ gatvę nustebome, kiek daug įvairiausių žmonių vaikšto šia gatve. Aplinkui viskas marga, girdisi didelis šurmulys ir įvairiausių kalbų simfonija. Priėjusios „Taksim Gezi Park“ prisėdome atsipūsti ir pasimėgauti tradicine turkų arbata, o vėliau nėrėme į siauras gatveles, kurios pilnos restoranų ir šurmulio. Pirma vakarienė Stambule – tradiciniai užkandžiai ir žiupsnelis vietinio gėrimo.
Antroji diena: didingosios mečetės
Po pusryčių viešbutyje, leidomės į kelionę laiku po istorinį Stambulą. Aplankėme „Horse Square“, kur kažkada vyko žirgų ir raitėlių kovos, o netoliese išvydome didingąsias „Hagia Sophia“ (liet. Sofijos Soboras) bei Mėlynąją mečetes. Pavyko apsilankyti Sofijos Sobore, kur kiekvienas žingsnis vis labiau priverčia atmerkti, dar nuo rudens šaltuko, užmerktas akis. Vėliau gidė mus palydėjo į senovėje buvusį Haremą – ten, kur atrodo, buvo atskiras pasaulis. Toliau, sekdami gidę, patekome į „Yerebatan Cistern“ – tai Bazilikos Cisternos, esančios Konstantinopolio požemiuose. Anksčiau čia miestas kaupdavo vandenį, o dabar galima pasivaikščioti.
Pilni įspūdžių keliavome pietauti (na kaip neparagausi Turkiško kababo, kuris yra be galo skanus!), o vėliau, vietinis gidas mums parodė slaptą vietą, kur galima užlipti ant turgaus stogų – ten atsivėrė nuostabi panorama.
Grįžusios į viešbutį šiek tiek atsipūtėme, tačiau supratome, kad esame Stambule tik kelias dienas, o pamatyti čia yra tiek daug. Nors šis miestas geografiškai priskiriamas Europai, viena jo dalis yra ir Azijoje. Šokome į batus ir jau po pusvalandžio važiavome metro, kuris lėkė tuneliu, esančiu po Bosforo sąsiauriu – po vandeniu!
Išlipusios nekantravome pasiekti „Kiz Kulesi“ – tai mažas švyturys vandenyje, apipintas įvairiausiomis legendomis. Prisėdome pakrantėje atsigerti arbatos ir pasigrožėti vaizdu. Atgal pasirinkome kelionę laivu, kuri trunka apie 20 minučių.
Tuo mūsų diena dar nesibaigė – nors laikrodis jau mušė beveik 10 valandų vakaro, nusprendėme, kad turime apžiūrėti „Ortakoy“ mečetę, kuri stovi šalia nuostabiai apšviesto ir didelio tilto, skirto automobiliams kirsti Europą ir Aziją. Ir mes visiškai nepasigailėjome, atmosfera ten nuostabi – minios žmonių, besimėgaujančių šiltu vakaru, dainuojančių gatvės muzikantų, žėrinčio tilto ir mečetės lempučių apsuptyje.
Pasidalink įspūdžiais iš kelionės ir gauk Makaliaus dovanų kuponą!
Trečioji diena: plaukimas Bosforo sąsiauriu
Susitikę su gide, leidomės į dar vieną dieną, kupiną įspūdžių. Mus palydėjo iki „Galata“ bokšto, iš kurio atsivėrė įspūdingasis Stambulas, o vėliau lipome į privačią jachtą (Makaliaus dovana!) ir plaukėme Bosforo sąsiauriu. Tai puiki galimybė pamatyti didingąjį Stambulą iš abiejų pusių ir pažvelgti į viską per atstumą.
Po smagaus ir informatyvaus pasiplaukiojimo aplankėme „Suleyimaniye“ mečetę, kuri tiesiog milžiniška! Tiek išorėje, tiek viduje ji tiesiog tobula – nuo minaretų ir kupolų didingumo, iki šviestuvų ar kilimų. Pasikrovusias įspūdžių ir geros nuotaikos, toliau mus palydėjo iki „Misir Carsisi“ turgaus. Čia minios atvykėlių ir vietinių šurmuliuoja parduotuvėlėse, kur galima įsigyti visko, ko tik geidžia širdis. Žinoma, nusipirkome Turkiškos arbatos ir jų mažuosius puodelius. Iki šiol su seserimi turime mažą tradiciją – susėsti arbatos puodeliui, pasidalinti savaitės įvykiais bei prisiminti saulėtas dienas Stambule.
Ketvirtoji diena: atsisveikinimas su miestu
Šią dieną ne kartą braukėme ašarą ,ir ji tikriausiai buvo pati skaudžiausia per visas mūsų keliones. Paskutinę dieną nuėjome papusryčiauti pagrindinėje „Taksim“ gatvėje, juk gyvenome prie pat. Taip pat, dar kartą ja pasivaikščiojome, bandydamos akimis viską fotografuoti, kad kuo ilgiau „tas“ įspūdis išliktų atmintyje. Išgėrus kavos, mūsų laukė kelionė namo, kuri taip pat neprailgo, tačiau tuo pačiu buvo ir labai sunki, nes jautėme kaip tolstame nuo didingojo Stambulo...
Ačiū Makaliui už nuostabias atostogas, kurių mes niekada nepamiršime!
Teksto autorė: Goda Nojikaitė