Per daugiau nei 7 veiklos metus Makalius spėjo išpopuliarėti ir užsitarnauti gerą vardą visų mūsų mylimų skaitytojų dėka. Šiuo metu komandoje esantys 36 džiaugsmu trykštantys veidai Vilniuje ir Kaune padeda susiplanuoti keliones mūsų skaitytojams. Tačiau ir tiek jau nepakanka! Vėl atėjo diena, kai ieškome papildomų darbo rankų Kaune! Jeigu tai Tu, būtinai atsiųsk mums laišką.

Kas tas Makalius?

Makalius.lt veiklą pradėjo nuo 2009 m. ir tapo lyderiaujančiu pigių kelionių internetu pardavėju bei sparčiai augančiu kelionių organizatoriumi. 2014 metais gavome kelionių organizatoriaus statusą ir pradėjome organizuoti keliones autobusu, nuo 2015 metų – keliones į egzotinius kraštus, o nuo 2016 metų – keliones po Lietuvą.

Makalius patenka į „Verslo žinių“ sudarytą TOP 10 daugiausiai pajamų 2015 m. gavusių turizmo bendrovių sąrašą. Taip pat esame vertinama kaip didžiausią pelno šuolį padariusi įmonė. Pagal pelningumą įmonė patenka į Lietuvos turizmo bendrovių TOP 5, todėl būsi tvirtai ant kojų stovinčios įmonės dalimi.

Esame jaunas, energingas, profesionalus, didelių ambicijų turintis, sparčiai augantis kolektyvas, ir norime pasikviesti į komandą naują bendramintį – turizmo vadybininką! Pažadu, kad:

• Dirbsi įdomų ir dinamišką darbą vienoje perspektyviausių ir moderniausių turizmo agentūrų Lietuvoje;
• Turėsi metinį darbuotojo krepšelį infoturams ir kompetencijų kėlimui;
• Turėsi galimybę kilti karjeros laiptais, nes mūsų įmonė nuolat plečiasi;
• Gausi laiku mokamą atlyginimą, o taip pat skaidrią bei motyvuojančią priedų sistemą, priklausančią nuo darbo rezultatų.

Šiuo metu ieškome patyrusio turizmo vadybininko dirbti KAUNE, taigi ieškome Tavęs, jeigu:

• Turi bent 1 metų patirtį išvykstamojo turizmo srityje;
• Gerai išmanai „Novaturo“, „Tez Tour“, „Itaka“ ir kitas vidines kelionių rezervacijos sistemas;
• Turi pardavimų telefonu patirties, kalbi raiškiai ir mandagiai;
• Bendrauji ir rašai taisyklinga lietuvių kalba, be klaidų;
• Gerai moki anglų kalbą, rusų kalba – privalumas;
• Gali dirbti pilną darbo dieną biure, kartais ir savaitgaliais.

Ar jau įsitikinai, kad atitinki išvardytus reikalavimus? O gal žinai gerokai daugiau, nei žino Makalius? Rašyk mums laišką į noriudirbti@makalius.lt, nepamiršk pridėti savo CV ir trumpo motyvacinio laiško su rekomendacijomis, jei tokių turi. Lauksime laiškų!

Šešios su puse valandos. Tiek trunka skrydis nuo Vilniaus iki raudonajame Maroke esančio miesto Agadiro. Palengva snūduriuojant ir telefone žymintis lankytinas vietas, laikas neprailgsta, ir, regis, jau reikia lipti pro lėktuvo duris. Agadiras pasitinka švelniu vėjeliu ir molio kvapu, vaiskiai primenančiu lietuviškos vasaros nulytą asfaltą, sumišusį su dulkėmis.

Oro uostas

Šį prisiminimą greit išblaško milžiniškos eilės pasitinkančios oro uoste – teks praeiti pasų patikrą ir užpildyti imigracijos formą. Klausimai standartiniai – vardas, pavardė, gimimo vieta ir data, profesija, iš kur važiuoji, vizito tikslas ir, kur apsistosi Maroke. Būtent pastarasis punktas formoje tikrinamas atidžiai ir suvedamas į kompiuterį, todėl adresas Kupranugario g. 88-7 netiks, reikia žinoti konkrečią nakvynės vietą.

Praėjus 2 valandoms nuo išsilaipinimo mes jau linksmai traukiame keliu link oro uosto stovėjimo aikštelės – visuose krūmuose svirpliai, varžosi kuris garsesnis. Šiame garsų fone mus pasitinka M. L. B. Rentalcar automobilių nuomos atstovai – palydi iki mašinų – Peugeot 301 ir Ford Fiesta. Abi naujos, švarios, nesudaužytos. Tiesa, mašinos yra iš Marakešo, todėl papildomai už atvežimą iki Agadiro oro uosto sumokame 45 EUR. Automobilio kaina už parą – 23 EUR, dar 6 EUR už parą jeigu nenori palikti užstato – 500 EUR. Būtent užstatas daugeliu atveju buvo kliūtis renkantis nuomotą automobilį, didžiosios nuomos įmonės prašo 1200-1500 EUR užstato. Dažnai teko skaityti atvejų, kuomet nuo užstato nuskaičiuojamos nemenkos sumos už jau prieš tai buvusius automobilio apgadinimus – įbrėžimus, įlenkimus, salono valymą ir panašiai. Todėl visus automobilių „trūkumus“ kruopščiai nufotografuojame ir parodome jų savininkams. Tiesa, vietiniai kalba prancūzų arba arabų kalbomis, todėl anglakalbiai turės pasitelkti ne tik google translate programėlę, bet ir rankų gestus.

Galų gale važiuojame miesto link... Kai šalia pralekia vežimas su asilu, 4 motoroleriai važiuoja kažkuo primenančiu šaligatvį, žmonės skersai vaikšto gatvę su kūdikiais ant rankų, prašo išmaldos, parduoda spalvotas korteles, niekučius. Vairuotojai pypina ne tik pranešdami savo vietą, bet ir norėdami, kad juos praleistų. Dviejų juostų kelyje žmonės  važiuoja išsidėstę trimis ar keturiomis juostomis, galvoje sukasi mintys – mes čia praleisime savaitę? Pradeda džiūti burna...

Agadiras

Atvykus į miestą reikia susirasti užsakytą nakvynės vietą. Žemėlapyje ji nurodyta, realybėje – stovim prieš krūmus. Darosi šalta... Slenku į kitoje gatvės pusėje esančią vietinių kavinę ir bandau rodyti užsakytos vietos pavadinimą, adresą, telefono numerį, kuriuo visi iš eilės bando skambinti. Niekas nekelia. Galiausiai palinki sėkmės ir pasako – kažkur gi turi būti. Atsisuku į draugus – viltingai žiūri mano pusėn. Supratau užuominą – be lovų negrįžk. Eidamas toliau randu kelis vyrus geriančius maroko viskį (mėtų arbatą su gausyyyybe cukraus). Jie iš trečio karto prisiskambina nuomininkui. Valio! Esame nukreipiami reikiama kryptimi „truputį paėjėti“. Praėjus 1 kilometrą sunerimstam, bet galiausiai pasiekiam nupasakotą tikslą ir palaukus dar apie 10 minučių mus pasitinka šeimininkas. Sėdime 3 kambarių bute su 5 lovom, dviem tualetais, vonia ir virtuve. Nei daug, nei mažai – 30 EUR už naktį. Visas nakvynes suradome per booking.com ir Airbnb.com svetaines. Tiesa, booking.com apmokėjimo iš anksto neprašo, o kaip mokėti – EUR ar MAD galima pasirinkti pačiam.

-Kampuotai, draugai, kampuotai mes čia kažkaip pradedam, ne europietiškai, sakyčiau.

Draugai kinkuoja galvom – visai ne europietiškai.

Per visą svečiavimosi laiką stebino du dalykai – pigi ir kokybiška nuoma, ir kaip netiksliai ji būna nurodyta žemėlapyje. Todėl labai rekomenduojama vos atvykus įsigyti SIM kortelę (Lietuvos operatorių tarifai Afrikoje – šveicariški). Bus galima derintis atvykimo laiką ir vietą pačiam. Mes ėmėme Maroc telecom, kuri kainuoja 30 MAD (~3 EUR) ir yra iš anksto papildyta 1 GB interneto, 1 val. pokalbių ir 100 SMS žinučių. Viskas galioja savaitę. Tiesa, perkant kortelę, reikia rodyti ir pasą. Aktyvuoti geriausia paprašyti pardavėjo, nes pačiam gali būti keblu susigaudyti.

Paradise Valley

Pačiame Agadire neužsibuvome, per daug miestiškas miestas pasirodė, todėl iškart vykome į Paradise Valley esantį maždaug 30 km. už Agadiro. Įėjimas į parką gana nežymus – tenka sekti žemėlapį ir primena žemyn besileidžiančią stovėjimo aikštelę, kurioje sustoti moja vietiniai.

Praėjus 2 valandoms nuo išvažiavimo iš miesto, mes jau einame link slėnio. Tiksliau, mus veda savanoriškai nusiteikęs vietinis gidas, kuriam, žinome, kelionės gale reikės duoti dirhamų (buvom šešiese, tad nusprendėm duoti 120 MAD). Bet senukas geranoriškas, be to, kalba angliškai, pasakoja istorijas, todėl neprieštaraujame. Visas slėnis tęsiasi galbūt 3 kilometrus, bet ne sezono metu nusekus upės vagai, ja galima eiti kaip keliu. Todėl pasiekiame ne tik turistines vietas, kur nuo uolų vasarą žmonės šokinėja į natūralius vandens baseinus, bet ir pačias upės ištakas. Pakeliui užkandame čia pat augančių datulių, mus lydi draugiški šunys, pora baikščių katinų, prakulniuoja asilas su varovu, aplink auga palmės, daug mažyčių restoranėlių, kurie per 30 min. siūlosi pagaminti šviežius tadžinus. O pačiame slėnio gale atrandame ant uolų gyvenantį hipį ir skardžio apačioje įsikūrusį apelsinų sulčių pardavėją. Stiklinės kaina? 15 MAD. Deramės. Nuleidžia iki 10 MAD. Tokioje vietoje tinka. Geriam. Saldžios. Lietuvoje tokių negausi.

Kelionė atgal buvo įdomesnė, nes nusprendėm, kad atgal kalnų šlaitais eiti nebenorim. Juos jau matėme. Geriau eiti upės skardžiu. Nusileidę virve žemyn į patį upės pakraštį, prilaikydami vienas kitą, palengva, sprausdamiesi per siaurus takelius bandome nenuslysti į apačioje tyvuliuojantį vandenį. Kampai vingiuoti, dažnai tenka lenktis ar persisverti per uolą, kad sugebėtum peršokti į kitą pusę. Širdis daužosi, kojos truputį virpa, iš toli uolų properšos atrodė labiau praeinamos. Gidas šypsosi „Slowly slowly“. Norėdamas nepaprieštarausi. Vasarą čia galima plaukioti ir šokinėti į vandenį, žiemą – vaikščioti ir kopinėti uolom. Vandenyje plaukioja žuvys ir nardo į požeminius urvus ir iš jų.

Savira ir katinai

Savira įsikūrusi uostamiestyje, ir, vietiniai sako, kad tai yra vieta kurioje užsukęs dienai, gali lengvai likti savaitei. Atvykęs savaitei – mėnesiui. Nežinia kas atsitinka su tais, kurie atvyksta ilgiau, bet nakvynės namų šeimininkai buvo ir iš Kanados, ir iš Vokietijos. Mėlynos valtys, ratus sukančios žuvėdros, ramuma aplink, protarpiais vietinių balsus pertraukianti malda per garsiakalbį.

Atvykus į Savirą mokomės derėtis.

-Kiek už automobilio stovėjimą per naktį?

-250 MAD.

-Kiek, kiek sakėt?

-Im sorry, my friend, 25 MAD.

-Hmm, 15 MAD?

-Gerai.

Nenustebkit jei mieste jus užkalbins lietuviškai – lietuviai šią vietą mėgsta, įsikuria mieste arba 20-30 km aplink esančiuose kaimeliuose ir per dieną gaudo bangas. Ši vieta yra populiari banglentininkų gretose – saulė, ilgi paplūdimiai, šiltas vanduo. Tiesa, vieta kur visada sutiksi bangas yra pakeliui į Savira ir vadinasi Plage Tamri. Važiuojat pro šias vietas pravartu dairytis į pakelę, nes galima sutikti tuntą guvių ožkų, kurios čia pat laksto medžių šakomis ir rupšnoja šakeles. O baigusios ėsti – nušoka ir šuoliuoja prie bandos.

Viešint Saviroje ryte būtina aplankyti žuvų turgų – vietiniai žvejai savo laimikį deda ant ledo ir čia pat parduoda. Čia žuvis šviežesnė ir pigesnė negu medinoje, į kurią rekomenduojama žuvį nešti tik išsikepti ant grilio. Jūros gėrybių kainos gana mažos – kilogramas didžiųjų krevečių 170 MAD, mažas krabas – 30 MAD, didelis krabas – 60 MAD, stambi dorada – 50 MAD, didelis omaras – 250 MAD. Pigiausios sardinės – už 15 vienetų prašo 10 MAD. Išsikepti jūros gėrybes kainuos labai nevienodai. Kaina kinta priklausomai nuo maisto kiekio ir rūšies: krūva sardinių apskrus už 50 MAD (duona, vanduo ir salotos įskaičiuota). Kilogramas krevečių, 3 krabai, 2 didelės žuvys gali kainuoti ir 200 MAD. Be to, turguje yra ir jūros gėrybių vežimėliai – už 10 MAD galima paragauti jūros ežio ir suvalgyti austrę su šviežiai išspausta žaliąja citrina.

Kainos stebina ir medinos turguje – sveriamos pasakiško skonio alyvuogės – ~0,5 kg kainuos apie 20 MAD, medaus saldumo granatų sultys – 10 MAD, apelsinų – 5 MAD. Restoranų meniu kainos taip pat menkos – didelė lėkštė lęšių arba omletas su alyvuogėmis (ypatingai rekomenduojama išbandyti) 10 MAD, tadžinai – 20-35 MAD. Nepamirškit – penktadienis yra kuskuso diena, todėl tą dieną kuskusas bus labai gardus. 60 MAD už didelį arbatinuką mėtų arbatos (išeina 12 stiklinių arbatos), 2 šviežiai keptos duonos gabaliukai – 5 MAD.

Neretai vakarienės metu restorane galima sulaukti svečio ilgais ūsais, kuris atėjęs pasėdės kiekvienam bevalgančiam ant kelių. Žinoma, kaip ir diktuoja Maroko taisyklės – svarbiausia kraštutinumai. Todėl katinas maisto arba nekaulys visiškai, arba išsimiegojęs nuspręs, kad yra nuodėmė nepasidalinti jautienos tadžinu su visais čia esančiais jo svečiais. Jeigu labai patiksit katinui – palydės iki nakvynės ir įsikurs jūsų kambaryje. Kiek katinui būti viduje – spręsti jums, nes palydėtas link durų pamiauksės iki rytojaus. Kaina už nakvynę visur panaši – 5 EUR žmogui riade arba 10-13 EUR žmogui už atskirą kambarį viešbutyje.

Vakarienei geriau apsipirkti dienos metu. Užsukite į Driss kepyklą, kurioje kainos tokios, kad nejučiom prisikemši visą kuprinę. O pasirinkti yra iš ko – bandelės su migdolais, karamele, šokoladu, įvairiais džemais, kremais, torto gabaliukai ir visos kitos gėrybės kainuos po 4-5 MAD, todėl apsipirkus už 30 MAD pavalgysi pats ir pamaitinsi draugus. Kiek brangiau kainuoja šviežia baklava – 120 MAD už kilogramą. Bet asortimentas labai ir didelis. Viską susipirkus galima keliauti į vakarienės vietą ant riado stogo.  Nesant elektros lempučių – galima pasirūpinti žvakių, nes tokiose nakvynės vietose ant stogų būna daug žvakidžių. Arba paprasčiausiai į spalvotą celofano maišelį įkišti paprastą žibintuvėlį ir prisegti prie skalbinių virvės. Švelnus vėjelis, ratus sukančios žuvėdros, besileidžianti saulė, tamsiai oranžinis dangus. Atvažiuoji dienai, lieki savaitei.

Marakešas – Livin‘ la Vida Loca

• Važiuok, važiuok, žalia dega! STOK, arklys iš dešinės!
• Kur toliau?!
• Palauk, ramiai, tegu pypina, ne mums čia!
• MES ŽIEDE STOVIM!
• Į DEŠINĘ! Į dešinę suk!
• Nėra čia kelio, nėra dešinės!
• Tiesiai tada! STOOK, autobusas važiuoja!

Marakešas buvo judrus. Pasitiko chaosu ir nuojauta, kad padarėme didelę klaidą nepasistatę mašinos prieš įvažiuodami į senamiestį. Krūva į bet kurią pusę važiuojančių automobilių, asilų traukiami vežimai, greitai lakstantys motoroleriai ir visa tai – vienu metu! Kur dar visur užimtos stovėjimo aikštelės. Įvažiavus į vieną iš jų, paprašėme laisvos vietos, kuri atsirado, kai prižiūrėtojai tiesiog išstūmė vieną mašiną į gatvę ir mus įleido į jos vietą. Sumokėjus 40 MAD, paaiškėjo, kad mes negalime čia būti, nes „nesame vietinio riado gyventojai. Tačiau ne bėda, draugai! Važiuojame kartu – parodysime kur galima gauti laisvą vietą.“ Pravažiavus 3 „turėjusias būti laisvas vietas“ galiausiai įsukame į požeminį garažą, kur 5 žmonių pagalba sugebame prisiparkuoti. Viskas! Atrodo, kad akmuo nukrito nuo širdies. Kaina už stovėjimą? 120 EUR! Eurų, ne dirhamų. Ar pasiutot? Akivaizdžiai rodome, kad kaina netinkama ir važiuojam lauk. Palaukit, draugai, deramės! 100 EUR? Ne. 50 EUR? Ne. 10 EUR. Nors mieste paplitusi stovėjimo kaina automobiliui – 50 MAD, bet nusileidžiame – sumokame ir einame lauk... Pavymui išrašo „čekį“ – popieriaus skiautę.

Pagrindinė Marakešo aikštė Jemma el fna yra didelė turgavietė – žmonės stumdosi, mažos mergaitės tampo už skvernų ir siūlo pirkti vienkartines nosinaites, muzikantai prisikabina ir groja žiūrėdami į akis, pardavėjai apsikabina ir vedasi pas save valgyti sakydami „Same sh*t everywhere, but our sh*t is better“. Pabandei kažką nufotografuoti – mokėk, pažiūrėjai į kažkokį vaidinimą – mokėk. Kiek? Priklauso individualiai nuo atsparumo lygio. Sustojai ir dairaisi – teks mokėti, nes reiškia nežinai ko nori, o žinančių kur ir ko tau reikia – eilės. Vienas iš pačių didžiausių aikštės privalumų – apelsinų sulčių pardavėjai. 4 MAD už didžiausią matytą stiklinę sulčių, kurios yra tokios pat skalsios ir skanios, kaip ir bet kur kitur. Tik padavus banknotą verta palūkuriuoti ir išgėrus pareikalauti grąžos, nes jos nesirengiama duoti atgal savo noru.

Išgėrę sulčių traukiame ieškoti rekomenduoto vietinės šeimos valdomo restoranėlio – Tiznit. Nors žemėlapiuose restoranas nurodytas, bet ta vieta yra apytikrė ir ją surandam tik paklaidžioję apie 30 minučių. Viduje nė vieno balto žmogaus, tik vietiniai. Geras ženklas. Užsisakome mišrų grilio patiekalą – veršiena, jautiena, aviena, vištiena kepta ant laužo, salotos, kepta duona, alyvuogės, priedai, padažai – 40 MAD. Kivių sulčių bokalas – 20 MAD. Riade besijuokdami pasitinka šeimininkai: kaip, klausia, Marakešas? Livin‘ la Vida Loca?

Imlilas

Kalnų kaimelis iškilęs beveik 2 kilometrus virš jūros lygio. Oras – gaivus, gatvėse pirmyn atgal zuja nešikai, alpinistai, mašinos ir vežimai. Vietiniai sako, kad dabar Toubkalyje šalta – į aukščiausią Šiaurės Afrikos viršukalnę įkopti ir nusileisti užtrunka apie 3 dienas. Apsiribojame vietinėje užeigoje iškeptu sumuštiniu su vištiena ir išeiname pasivaikščioti po kalno papėdę.  Maistas kaimelyje pigus ir skanus – 25-50 MAD asmeniui už sočius pietus. Vaizdai – žydras dangus, vietomis dar žalia žolė, ruda kalno skalda, tolimas asilo bliovimas, malda per garsiakalbį. Pasivaikščiojimui po kalnus ši vieta yra ideali. Daugybė kelių, keliukų, o kopiant kalno viršun, galima surasti ir šventyklą, apsistoti Aremd miestelyje, kur ir nakvynės kainos nėra didelės, ir peizažai bus nepakartojami.

Po kalnų kaimelio vykstame link Marakešo, bet sustojame Ait Ourir – miestelis nuo didmiesčio nutolęs apie 35 kilometrus. Pasirinkimas labai vykęs. Per Airbnb rasta nakvynė – visas vietinio berbero namas už 36 EUR. Susitikę su šeimininku pasidedame daiktus, pasiskirstome po kambarius ir mauname į vietinį turgų. Pakeliui nušluojame bandelių kepyklą ir vos išėję pro duris kimbame į samosas su aviena. Vietiniai šypsosi ir supranta – europietis ragauja skanų maistą.

Turguje yra visko ir viskas yra šalia – vaisiai, kiaušiniai, kruopos, žalia mėsa. Aplink bėgioja vaikai, pardavėjai kartas nuo karto įduoda vaikams po didelę alyvuogę, kudakuoja vištos, siaurais takeliais važinėja motociklai. Apsipirkę grįžtame į riadą. Ir sužinome naujieną... Mūsų šeimininkas yra prancūzų restorano šefas, 30 metų gyvenęs Nicoje. Įdėmiai paklausinėjęs ar mokame ruošti kuskusą ir išgirdęs iš mūsų kaip mes jį žadam ruošti, po 2 minučių jau aiškina mums ką, kaip ir kodėl reikia daryti. Kaip ruošti vištą, kokio storumo pjaustytos daržovės turi būti ir, kad pamiršome nupirkti česnaką. Darom kaip liepiami. Rezultate – bendras stalas nukrautas valgiais ir vakarienė su istorijomis. Kai kurie suvalgė keturias lėkštes maisto. Be to, paaiškėja, kad šeimininkas, arba kaip jis pristato save – Momo (Mohamedo trumpinys) dar yra ir kvepalų kūrėjas, Grase atidaręs kvepalų krautuvėlę.

Ryte papusryčiavę ir išuostę krūvą Momo gamintų kvepalų traukiame į miestą – bus parodyta vieta, kur nusipirkti argano aliejaus ir juodo muilo. Atvažiuojame prie mažos užeigėlės pavadinimu Herbeuse el Mostaki. Užėjus į vidų pasitinka eterinių aliejų kvapas. Puolame rinktis prekes. Už 200 gr. juodojo muilo sumaišyto su Atlaso kalnų gėlių, eukalipto arba levandų aliejumi mokame 20 MAD. Argano aliejaus buteliukas, kuris čia pat užpildomas prie akių – 30 ml. – 30 MAD. Gryni eteriniai aliejai – 30-60 MAD už 15-20 ml. Suvenyrų pirkimo įkarštyje pardavėjos nusprendžia, kad visiems reikia išgerti mėtų arbatos. Visi geriame. Neužilgo renkamės prekes toliau. Gal sumuštinių su migdolų riešutų sviestu? Prašytume... Perkant Maroke yra įprasta atsisėsti ir kartu pabendrauti su pardavėju, išgerti arbatos, kurią pardavėjas čia pat ir padaro. Geras paprotys. Norėtųsi ir Lietuvoje taip...

Vienas arbatos receptas, kuriuo mus čia pat pavaišino pardavėjas iš Saviros: kardamonas, žvaigždinis anyžius, svilarožė, grazdikas, citrinžolė, eukalipto kristalo gabaliukas, Ceilono cinamono gabaliukas, kelios kadagio uogos, šafranas. Atrodė, kad gertume arbatą su medumi, nors visą saldumą suteikė prieskoniai. O ir pati arbata buvo... Tikra arbata...

Ouzoudas ir beždžionės

Judame tolyn link Maroko vidurio – Ouzoudo krioklių. Vasarą čia viskas žalia, krioklių baseinuose maudosi žmonės, aplink galima nakvoti palapinėse už porą eurų nakčiai. Bet dabar – žiema, todėl vakarėjant ir naktį temperatūra krinta iki +6ºC, tad renkamės nakvynę puikiuose namuose už 10 EUR nakčiai. Be to, dabar – ne sezonas, lankytojų mažai, todėl esame apgyvendinami gerokai erdvesniuose apartamentuose su pusryčiais, keramikinėmis lovų apdailomis, raštuotomis sienomis, šildytuvais. Sode – auga citrinos, mandarinai, apelsinai, granatai.

Ryte traukiame link krioklių, į kurių apačią veda du keliai. Vienas – neturistinis, vingiuoja apačion per molingą žemę ir laiptelius, kuriuos atstoja medžių šaknys. Matyti netgi suakmenėję medžiai uolienoje. Aplink daug vietinių restoranėlių, pasisėdėjimo vietų, priėjimų prie vandens. Tai vieta kurią tiesiog smagu tyrinėti ir joje pasiklysti. Būtent šį kelią ir parodytų vietiniai „gidai“, kurie siūlo savo paslaugas už 10 MAD asmeniui. Kitas kelias – grįstas akmenimis, šonus spaudžia parduotuvės ir suvenyrų kioskeliai. Bet mes lekiame į kiek kitokias pramogas – tolumoje žaidžia grupelė makakų (magotai). Jas lydi vyras su dideliu maišu nelukštentų žemės riešutų, kuriuos mums iškart padalina ir pamoko kaip gauti dėmesio iš makakos. Reikia ateiti šalia turėklų ir atsisukti į juos nugara. Tuomet gyvūnas užlipa ant turėklų ir šoka ant nugaros nestipriai įsikibdamas į plaukus. Viskas. Galima palaimingai šypsotis kai beždžionė lukštena riešutus ir gliaudo juos tiesiai tau ant galvos. Vyrui, žinoma, sumokam. 20 MAD. Pakraipo ūsus, bet nieko nesako.

Bandymas kur nors eiti su beždžione baigiasi vos prasidėjęs – makaka švelniai trukteli už plaukų arba ausies taip pasakydama, kad kai kurie čia esantys vis dar pusryčiauja... Fotografuojamės su šviesiai geltono kailio draugais, maitinam juos granatais ir čia pat subėga visas būrys beždžioniukų – kiekvienas tiesa leteną ir prašo granato vaisių. Duodam. Ima elegantiškai – su nykščiu ir smiliumi. Baimės nerodo, matyt, pratę prie žmonių draugijos ir tuo mėgaujasi. Vienas iš mažių bando traukti telefoną iš galinės kelnių kišenės. Nepavyksta. Pamatęs, kad buvo pastebėtas krinta atbulom ir bėga šalin.

Leidžiamės žemyn. Iki paties baseino apačios. Jame kursuoja aštuonviečiai savadarbiai plaustai. Deramės, kad 6 asmenims pasiplaukiojimas kainuotų 100 MAD. Sukertame su vairininku rankomis. Bendraujame, šnekamės, juokaujame, fotografuojame. Aplink žaižaruoja saulės spinduliai, ant tolumoje matomo kalnyno krinta šešėliai, tolį gaubia rūkas. Krioklys fasadom krinta žemyn, o susidūręs su uolomis skleidžia purslus ir dulksną aplink. 10 minučių žadėtas pasiplaukiojimas virsta 25 minučių plaukiojimu po visą baseiną, prie žemyn krintančios srovės, prie uolų. Suprantame, kad gavimas yra neatsiejamas nuo bendravimo.

Taghazoutas ir kupranugariai

Atlanto vandenynas. Ramybė. Vandens temperatūra – 20 ºC. Tad maudytis gruodį gali tik balti žmonės nežinantys kas yra šiltas vanduo.  Paplūdimiu ramiai žingsniuoja kupranugaris ir šalia jo einantis šeimininkas. Norite pajodinėti? 10 MAD. Baisiai jau aukštas tas kuprius, gal tiek to. Kupranugaris nenusimena. Paėjėjęs keliolika žingsnių gulasi ir pradeda vartytis smėlyje. Šeimininkas apkabina jį per kaklą. Atrodo, vietiniai šiuos gyvūnus gerbia labiausiai iš visų.

Pats kaimelis yra labai mažas – trumpa plati pagrindinė gatvė, daug banglentininkų, nuostabius vaizdus siūlantys riadai ir nakvynės namai – ant kalno, prie pat vandenyno. Kainos visur panašios 10-13 EUR žmogui. Daug kas siūlo pradedančiųjų banglentininkų kursus – už 2 val. kursus su įranga, kostiumu ir instruktoriumi – 200 MAD. Įrangos nuoma be instruktoriaus – 100 MAD. Bet prieš ką nors užsisakant geriau pasitarti su nakvynės namų šeimininkais, kurie parodys geresnes vietas nuomai, patars ką geriau nuomotis, kur vykti. Mūsų riado savininkė sakė, jog Taghazoute bangų nėra jau trečia savaitė, todėl dauguma vyksta į kitas vietas.

Tačiau liekam čia – po visų nuotykių, važinėjimų, matytų įspūdžių tetrūksta tik ramiai šniokščiančio vandenyno, svirplių čirškimo, gaivaus ir šilto, vasarą primenančio vėjelio. Išties, ne visi grįžta miegoti į savo kambarius. Daug smagiau paskutinę naktį praleisti ant stogo įrengtose terasose, patogiai įsitaisius raštuotoje kanapoje po atviru dangumi.

Dėkojame Makaliaus skaitytojui Pijui Girdziušui už įspūdžius!

Norint pasijusti kaip kitoje planetoje nereikia žiūrėti filmo apie kosmosą. Užtenka vos trumpam iškeliauti į skirtingus, bet labai savitus mūsų žemės kampelius ir pamatysi vaizdus, kurie gali atimti žadą. Dykumoje tyvuliuojantis vanduo, išskirtinė augalija, visomis vaivorykštės spalvomis nušvintantys vandens telkiniai – tai tik dalis to, ką galima pamatyti. 

Natrono ežeras, Tanzanija

Nors į šį druskų ežerą yra gražu pažiūrėti, tačiau maudytis tikrai nevertėtų. Ežero krantus juosia deginančios sodos nuosėdos, vidurdienį jos gali įkaisti net iki 65 °C. Karštis išgarina iš ežero daugiau vandens, negu jis gauna iš kritulių. Ežeras dažnai spindi rožine spalva, kuri jį išskiria iš visų ežerų. Šią vietą yra labai pamėgę flamingai - per daugelį metų tai tapo vienu pagrindinių paukščių veisimosi tašku.

Namibo-Nauklufto nacionalinis parkas, Namibija

Pietvakarinėje Afrikos dalyje, Namibio dykumoje (kuri manoma, kad yra seniausia pasaulyje), yra Namibio-Nauklufto draustinis, kurį drąsiai būtų galima pavadinti vienu įdomiausių gamtos parkų visame pasaulyje. Parkas buvo įkurtas 1907 m. kai vokiečių kolonistų administracija tarp Svakopo ir Kuisebo upių įkūrė rezervatą. Žmones labiausiai žavi oranžinės spalvos kopos - tokia spalva atskleidžia dykumos seną amžių. Šios kopos yra aukščiausios visame pasaulyje, vietomis siekia net 300 metrų.

Šondongas, Vietnamas

Vietname esantis Šondongas - didžiausias pasaulyje grotinis urvas, kurio ilgis siekia daugiau nei 5 kilometrus, o aukštis - 200 metrų. Šiame urve tilptų visas Manhateno kvartalas - įskaitant ir 40 aukštų dangoraižius! Urvas turi tarsi atskirą savo pasaulį esantį po žeme - čia auga visai kitokie nei įprasta augalai, galima sutikti įdomių gyvūnų. Urvas yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Jokulsarlonas, Vatnajokulio nacionalinis parkas, Islandija

Jokulsarlono ledo ežeras ir jo užšąlęs paplūdimys yra laikomi natūraliai susiformavusiu Islandijos stebuklu. Juodas vulkaninis smėlis atsispindi į ledo gabaliukus ir atrodo it išsibarsčiusios žvaigždės. Ežero kraštovaizdis yra toks nežemiškas, kad čia dažnai filmuojami Holivudo filmai, įvairios televizijos laidos, muzikiniai klipai.

Sokotra, Jemenas

Šiame pasaulio kampelyje galima pamatyti daugiau nei 800 augalų ir gyvūnų rūšių, kurių nesutiksite niekur kitur pasaulyje. Tačiau išskirtiniausi salos augalai - cinaberinės dracenos. Šie, tik Sokotros saloje augantys medžiai pasižymi ne eiline skėčio forma, tankiomis šakomis, ilgais lapais ir raudonos spalvos medžio sakais, dėl kurių medžiai vadinami drakono krauju. Dėl išskirtinio salos kraštovaizdžio, ji atrodo tarsi būtų ne iš šios planetos.

Didysis ryškusis šaltinis, Jeloustouno nacionalinis parkas, JAV

Jeloustouno nacionalinis parkas – tai Vajomingo, Montanos ir Aidaho valstijų teritorijoje esantis nacionalinis parkas, seniausias visame pasaulyje. Parkas žymus savo nuostabiu kraštovaizdžiu – geizeriais bei karšto vandens versmėmis. Čia saugoma jo gyvūnija – gyvena bizonai, grizliai lokiai, elniai, vilkai. Bene daugiausiai turistų pritraukiantis parko objektas - didysis ryškusis šaltinis. Tai didžiausias JAV bei trečias pagal dydį pasaulyje geoterminis šaltinis.

Dalolo vulkanas, Etiopija

Vienas Etiopijos stebuklų – įstabus Dalolo vulkanas, esantis Danokilo dykumoje. Kol kas turistų minios dar netrypia šio unikalaus gamtos darinio – čia nevaržomai trykšta rūgšties versmės, tarp plytinčių druskos klodų formuojančios spalvingus burbuliuojančius baseinėlius. Vyraujančios spalvos primena kitą planetą, kurioje kraštovaizdis yra nusidažęs kone visomis vaivorykštės spalvomis. Neįprastas vulkanas susiformavo iš žemės gelmių išsiveržus magmai, kuri užliejo druskingą paviršių, suformuodama unikalų kraštovaizdį. Apylinkėse praktiškai nėra gyvenviečių, mat dykumoje vidutinė temperatūra viršija +30°C. Be to, nuo artimiausios gyvenvietės iki Dalolo reikia keliauti visą dieną – kelių čia nėra, tad geriausias transportas yra kupranugariai arba visureigiai.

Lensois Maranjenseso nacionalinis parkas, Brazilija

Judančios sniego baltumo kopos ir į jas įsirėžusios nedidelės, bet ryškios mėlynos vandens lagūnos - vienas pagrindinių šiaurinės Brazilijos stebuklų. Dykuma, kartais vadinama Brazilijos Sachara, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip įprasta dykuma. Netoli Amazonės baseino esančioje vietovėje kasmet praūžia lietingasis sezonas. Vanduo ima kauptis tarp smėlio kopų, taip smėlingoji vietovė nuspalvinama ryškiai mėlynomis ir žaliomis lagūnomis. Tarp nuolat keliaujančių kopų esančiose lagūnose, kurios sausuoju metų laiku iš viso išnyksta, gyvena ir žuvys. Jų ikrus čia iš jūros atneša paukščiai.  Be kita ko, mokslininkai teigia, jog oras šioje dykumoje yra pats švariausias Žemėje.

Na, ar jau nusprendei, kurį pasaulio kampelį norėtum pamatyti pirmiausia? 

Puiki žinia – Europoje pirmaujanti pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ skelbia naują kelionių kryptį! Nuo 2018 - ųjų spalio mėnesio bendrovė pradeda vykdyti skrydžius maršrutu Vilnius – Amanas (Jordanija) – Vilnius!

„Ryanair“ klientai Lietuvoje galės rinktis šį du kartus per savaitę vykdomą maršrutą jau nuo šių metų spalio mėnesio. Į Jordanijos sostinę Amaną bus galima skristi ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Pafoso (Kipras), Varšuvos, Prahos, Milano, Krokuvos, Budapešto, Bukarešto, Briuselio ir Bolonijos. Taip pat iš Romos, Atėnų, Kiolno ir Sofijos bus galima nuskristi į Jordanijos kurortinį miestą Akabą, kuris yra įsikūręs prie Raudonosios jūros.

Kompanija skelbia, kad pirmieji bilietai iš Pafoso į Amaną kainuos nuo 19,99 €. Juos užsisakyti bus galima nuo vasario 7 dienos, balandžio bei gegužės mėnesių išvykimams.

Jordanijos turizmo asociacijos vadovas Abed Arabiyat paminėjo, kad naujos krypties atsiradimas yra labai svarbus faktorius, leisiantis turistams šalyje praleisti daugiau laiko.

Ryanair atstovas minėjo, kad nuo kovo mėnesio kompanija pradeda skrydžius viena kryptimi, o nuo spalio jų bus net 10. Šių naujų krypčių dėka, Jordaniją per metus aplankys 500 000 turistų.

Aviabilietų ieškok pas Makalių http://www.makalius.lt/aviabilietai/

Šalia to Ryanair klientų laukia ir dar daugiau pasikeitimų, nes aviakompanija toliau tęsia ,,Always Getting Better” programą į kurią įeina atnaujintas lėktuvų interjeras ir įgulos uniformos bei nuolatos besiplečiantis maršrutų tinklas.

Dėmesio: Lietuvos Respublikos piliečiams, keliaujantiems į Jordaniją, yra reikalinga viza. Ją gausi atvykęs į Amano oro uostą, jos kaina 44 €.

Daugiau informacijos apie turizmą Jordanijoje rasi čia>

Nebesvajokite apie atostogas ar tolimas šalis, kurias norėtumėte aplankyti, – tiesiog suplanuokite savo kelionę su makalius.lt ir „GF Lizingu“. Mėnesinės lizingo įmokos neišbalansuos šeimos biudžeto, o atostogų įspūdžiai išliks dar ilgai.

Kelionių pirkimas išsimokėtinai 

Įsigyti Makalius.lt kelionę su „GF Lizingu“ – paprasta kaip 1, 2, 3:

1. Makalius.lt rasite itin gausų kelionių pasirinkimą: jums tereikės išsirinkti, kur atostogausite;
2. Sudarysite lizingo sutartį: galite atvykti į makalius.lt ofisus Vilniuje bei Kaune arba paskambinti tel. +370 639 96 444.
3. Nekantraudami lauksite savo nuostabių atostogų!

Pirkimo išsimokėtinai įforminimo procedūros yra lengvos ir paprastos, nes kiekvieno kliento mokumas įvertinamas automatiškai per kelias minutes, naudojant pažangią informacinę sistemą, leidžiančią gauti ir įvertinti duomenis apie asmenį iš įvairių duomenų bazių bei registrų.

Pirkti keliones išsimokėtinai su „GF Lizingu“ verta, nes:

• finansuosime prekių krepšelį nuo 50 iki 15 000 Eur;
• galėsite rinktis išsimokėjimo terminą iki 60 mėn.;
• pirmąją įmoką galėsite atidėti iki 3 mėnesių;
• galėsite naudotis vienu plačiausių įmokų surinkimo tinklų.

Kelionę išsimokėtinai gali įsigyti asmenys:

• Gaunantys atlyginimą pagal darbo sutartį;
• Gaunantys „Sodros“ mokamas nuolatines išmokas (pensijas, pašalpas ir pan.);
• Valstybės tarnautojai, įskaitant statutinius valstybės tarnautojus;
• Statutiniai valstybės tarnautojai, kurie šiuo metu yra pensininkai;
• Ūkininkai.

Norint pasinaudoti pirkimo išsimokėtinai paslauga, reikia turėti vieną iš asmens tapatybę įrodančių dokumentų:

• Lietuvos Respublikos piliečio pasą;
• Asmens tapatybės kortelę;
•  Leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (ne LR piliečiams).

Makaliaus kelionių ekspertai nuolat iš kailio neriasi ieškodami savo skaitytojams pačių geriausių, įdomiausių, kokybiškiausių, pigiausių ir kitų pačių pačiausių kelionės pasiūlymų. Na, o šiandien nusprendėm pasvajoti – pasiūlysime tau turbūt patį brangiausią kelionės pasiūlymą, kada nors egzistavusį Makaliaus kelionių portale (tačiau jis neabejotinai vertas tokios kainos) – kelionę aplink pasaulį kruiziniu laivu!!! Ir to negalima vadinti pokštu, nes šią kelionę tikrai galima rezervuoti – 116 nakvynių su pilnu maitinimu asmeniui kainuos... 13 599 €! Tai neabejotinai būtų įdomiausia gyvenimo kelionė, į kurią galimybę leistis turi itin nedaug žmonių. Galbūt tu vienas iš jų?

Išvykimas į kelionę – 2020-ųjų sausį, todėl laiko pinigams susitaupyti ir svarbiausiems darbams nudirbti prieš tokį ilgą „pabėgimą“ dar yra!

Mane labiausiai sužavėjo pati idėja, kad aplink pasaulį plaukiama laivu - tai yra, keliaujama žeme, o ne oru (jau anksčiau esame skelbę kelis maršrutus aplink pasaulį lėktuvu, kai kuriuos galima įveikti vos per savaitę...). O taip pat, esu šiltų kraštų ir įspūdingų salų fanas. Šios kelionės metu jų aplankoma gausybė!

Taigi, viskas prasidės Europoje, Italijos Civitavecchia uoste (apie 80 km nuo Romos). Kelias dienas stosite gražiausiuose Europos uostuose ir turėsi galimybę susipažinti su mūsų namais (aš taip visad vadinu Europą, nes kai joje esu, jaučiuosi lyg namuose). Po sustojimo Portugalijai priklausančioje Madeiroje bei Žaliojo Kyšulio salose, keturias dienas plauksi Atlanto vandenynu į Braziliją (visą aplankomų šalių sąrašą rasi straipsnio pabaigoje).

Toliau keliausi per įspūdingiausias Pietų Amerikos žemyno valstybes: Argentiną, Urugvajų, Čilę, Peru.

Tada atplauksi į nuostabią vietą: Prancūzijos Polineziją. Tahiti, Moorea bei Kuko salos (Cook islands) – kiekvieno svajonė čia apsilankyti:

Aplankęs kerinčio grožio salas, kirsi Ramųjį vandenyną ir atplauksi į vieną gražiausių pasaulio šalių – Naująją Zelandiją 

Apsukęs ratą aplink Australiją bei pakeliui sustojęs Naujojoje Kaledonijoje bei Papua Naujojoje Gvinėjoje,  keliausi į Azijos pusę. Čia aplankysi Indonezijos Balio bei Komodo salas, Singapūrą, Malaiziją, Šri Lanką, užsuksi ir į Indijos didmiestį ir didžiųjų kontrastų miestą Mumbajų.

Ech, juk šioms šalims aplankyti reikia metų metus dėliotis planus, o čia - visus pliusiukus žemėlapyje susidėliočiau vienu kartu. O paskui išsirinkčiau labiausiai patikusias kryptis ir išnaršyčiau kitų kelionių metu :)

Ir čia dar ne viskas:  Omanas, Jordanija, Egiptas ir namai - Europa, Italija. Štai ir viskas – šventė kruiziniame laive baigta. Belieka toliau šventę švęsti savo visą likusį gyvenimą

Dažniausiai užduodami klausimai iš mūsų keliautojų dėl kelionės aplink pasaulį:

Koks laivas paskirtas šiai kelionei?

Į šią kelionę, planuojama, leisis „MSC Magnifica“ laivas. Čia rasi vaizdo įrašą apie laivą. Laivo bei kajučių aprašymas, kajučių interjeras, dydis, ir nuotraukos - paspaudus čia. Nesvarbu, kurią kajutę pasirinksite, visose rasite privačius dušus su WC. Visa informacija apie kelionę anglų kalba: ČIA.

Kokia kelionės kaina plaukiant geresnėje kajutėje?

• Standartinis pasiūlymas (vidinė kajutė, be lango) – 13 599 €;
• Išorinė kajutė su langu (tačiau už jo gali nebūti tiesioginio vaizdo į jūrą - pavyzdžiui, vaizdas į gelbėjimosi valčių denį ir panašiai) – IŠPARDUOTA
• Išorinė kajutė su langu ir tiesioginiu vaizdu į jūrą – IŠPARDUOTA
• Išorinė kajutė su balkonu – 19 999 €.

Visos kajutės yra dvivietės. Jeigu plaukti nori vienas žmogus, mokama pilna kaina asmeniui + 80 procentų kelionės vertės papildomai.

• 2 suaugę + 1 vaikas iki 12 metų: 31 957 Eur visiems keliautojams (vidinė kajutė)
• 2 suaugę + 2 vaikai iki 12 metų: 38 516 Eur visiems keliautojams (kajutė su langu, "obstructed view", jos šiek tiek erdvesnės ir jose gali apsistoti 4 asmenys).

Koks maitinimas įskaičiuotas į kruizo kainą?

Įskaičiuotas maitinimas 3 kartus per dieną, laivo bufete (švediškas stalas). Pasirinkimas tikrai labai didelis. Taip pat maitinimo metu tiekiamas nemokamas vanduo, gaivieji gėrimai bei lengvieji alkoholiniai gėrimai (alus ir vynas).  Laive yra nemažai a la carte restoranų bei barų, visuose juose maitinimas bei gėrimai už papildomą mokestį.

Ar laive yra interneto ryšys?

Taip, laive veikia bevielis internetas. Daugiau informacijos rasi paspaudęs čia. Kaina priklauso nuo paketo, kurį pasirinksi.

Kaip susipažinti su miestais, kuriuose laivas sustoja?
Kiekvienam sustojimui (miestui ar salai) yra paruošta ekskursinė programa, galima rinktis iš kelių ekskursijų, jas rezervuotis galėsite laive, info centre.  Ekskursijų užsisakinėti neprivaloma, galite miestą apžiūrėti ir savarankiškai. Būtina atkreipti, ar Lietuvos piliečiams, atplaukusiems kruiziniu laivu, reikalinga viza, norint patekti į šalį. Apie tai privalote pasidomėti prieš kelionę ir pasirūpinti viza savarankiškai.

Ekskursijų kainos įvairios - nuo 20 iki 100 eurų asmeniui, priklauso nuo trukmės ir ekskursijos tipo, ar aplankomi mokami lankytini objektai, ar įskaičiuoti pietūs  ir t.t.. Sustojimo metu (laivas prisišvartuoja anksti ryte, išplaukia vakare, o kai kuriuose uostuose stovi kelias dienas) galima likti ir laive, iš laivo išlipti nėra privaloma. Maitinimas teikiamas net ir laivui stovint uoste.

Į paketo kainą taip pat įeina 15 nemokamų ekskursijų, jei neaktualu, jomis gali nesinaudoti ir apžiūrėti miestą savarankiškai. Rinktis kitų ekskursijų negalima, visos kitos apmokestinamos papildomai. Nemokamų ekskursijų sąrašas:

FUNCHAL/MADEIRA IS., PORTUGAL: Cabo Girao & Ribeira Brava
SALVADOR, BRAZIL: Historical Salvador
RIO DE JANEIRO, BRAZIL: Sugar Loaf
BUENOS AIRES, ARGENTINA: City Tour „Buenos Aires and it's enchantments“
PUERTO MONTT, CHILE: City Tour Puerto Montt & Puerto Varas
ARICA, CHILE: City Tour & Archeology
CALLAO/LIMA, PERÙ: Lima Highlights
PAPEETE, TAHITI: East Coast Tahiti
AUCKLAND, NEW ZEALAND: Auckland Museum & City Sights
HOBART/TASMANIA, AUSTRALIA: Hobart and Richmond
DARWIN, AUSTRALIA: Crocodille park of the Northern Territory
BENOA, BALI: Lovely Ubud
PORT KLANG/KUALA LUMPUR, MALAYSIA: Highlights of Kuala Lumpur
COLOMBO, SRI LANKA: Colombo Hightlights
MUMBAI/BOMBAY, INDIA : Mumbai – city of contrasts

Likus 100 dienų iki kelionės pradžios, turi būti apmokėta visa suma už kelionę.

Atšaukimas:

• Likus 100 ir daugiau dienų iki kelionės pradžios: bauda - 15 proc kelionės kainos;
• Likus 99-60 dienų iki kelionės pradžios: 25 proc kelionės kainos;
• Likus 59-15 dienų iki kelionės pradžios: 50 proc kelionės kainos;
• Likus 14-10 dienų iki kelionės pradžios: 75 proc kelionės kainos;
• Likus 9-0 dienų iki kelionės pradžios: 100 proc kelionės kainos.

O štai taip atrodo kelionės maršrutas: 

Na, o jeigu tave tikrai sudomino kelionė, štai detalesnė informacija:

Kelionės programa

Ar jau girdėjai? Puiki žinia – Europoje pirmaujanti pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ skelbia naujas kelionių kryptis iš Lietuvos! Nuo 2018-ųjų spalio mėnesio pabaigos bendrovė pradeda vykdyti skrydžius į Veneciją, Milaną (Malpensa), Boloniją ir Tel Avivą!

„Ryanair“ klientai Lietuvoje galės rinktis du kartus per savaitę vykdomą maršrutą Vilnius – Venecija – Vilnius jau nuo šių metų spalio mėnesio pabaigos. Pirmasis skrydis iš Vilniaus į Veneciją numatomas jau spalio 28 dieną. Taip pat nuo spalio pabaigos iš Kauno bus galima skristi į Italijos miestą Boloniją bei Milano Malpensa oro uostą. Pastarasis yra labai tinkamas turistams keliaujantiems į tolimesnes šalis su persėdimu, mat tai yra pagrindinis Milano oro uostas, aptarnaujantis daugiau skrydžių nei Bergamo.

Pirmasis skrydis iš Kauno į Boloniją yra numatomas spalio 29 dieną, skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę. Bilietus į Italiją jau galima įsigyti, o skrydžių į Tel Avivą datos bus paskelbtos vėliau.

Pavyzdinis skrydis savaitgaliui Venecijoje:

Pavyzdinis skrydis savaitgaliui Bolonijoje:

Pavyzdinis skrydis savaitgaliui Milane:

Naujų skrydžių pristatymo proga aviakompanija skelbia akciją – pigesnių bilietų kompanijos internetiniame puslapyje galima įsigyti iki kovo 4 dienos.

Aviabilietų ieškok pas Makalių http://www.makalius.lt/aviabilietai/

Šalia to Ryanair klientų laukia ir dar daugiau pasikeitimų, nes aviakompanija toliau tęsia ,,Always Getting Better” programą į kurią įeina atnaujintas lėktuvų interjeras ir įgulos uniformos bei nuolatos besiplečiantis maršrutų tinklas.

Dažnai pamąstau, ar dalyvaudamas kokiame nors konkurse ir laimėdamas kokį nors daiktą būčiau laimingesnis, nei gavęs dovanų kelionę? Tikrai ne! Visuomet sakiau ir sakysiu, kad kelionės – geriausia investicija į save. O dar geriau, kai gali kelionę laimėti ir jai nereikia leisti savo santaupų.

Labai džiaugiuosi, kad galime tau ne tik padėti susiplanuoti super pigias ir nepamirštamas keliones, bet ir bendradarbiaudami su partneriais, galime savo skaitytojams dovanoti atostogų džiaugsmą. Šį kartą su įvairiausių gardumynų skanumynų kepykla „Lietuvos kepėjas“ norime padovanoti net 4 dovanų kuponus po 1000 eurų tavo pasirinktai kelionei!!! Seniai svajojai apie egzotiškąjį Balį ar rojumi žemėje vadinamus Maldyvus? O gal nori skersai išilgai išmaišyti Europą? Tavo svajonėse kelionė į Ameriką? O gal nori keliauti į mano mylimą Kretą ir mėgautis romantiškomis atostogomis? Su laimėtu kuponu galėsi keliauti, kur tik panorėsi!

Konkurso taisyklės labai paprastos: nuo kovo 12 d., viso konkurso metu, kas kartą pirkdamas duonos gaminį, registruok pirkimo kvitą ir pradėk svajoti, kur praleisi būsimas atostogas bei mintyse krautis lagaminą! Net keturiems laimėtojams atiteks dovanų kuponai po 1000 eurų, o kiekvieną darbo dieną bus galima laimėti pilną krepšį Lietuvos kepėjo produkcijos.

Jei nori laimėti kelionę, turėsi įgyvendinti šiuos etapus: pirkti „Lietuvos kepėjo“ Pienišką 350 g ar Pienišką XXL 550 g batoną, pirkimo kvitą registruoti „Lietuvos kepėjo“ oficialioje internetinėje svetainėje ir laukti pranešimo apie laimėjimą telefonu ar elektroniniu paštu. Nugalėtojai nuo kovo 12 iki balandžio 11 dienos bus skelbiami „Lietuvos kepėjo“ internetinėje svetainėje.

Beje, mano asmeninė rekomendacija: savaitgali pasigaminkite karštų sumuštinių. Tiesiog sugrąžina atgal į vaikystę! :)

Didysis Neapolio turizmo sezonas prasideda nuo šv. Velykų, kai oras jau maloniai šiltas ir kai tiesiog smagu laiką leisti lauke, vaikštinėti po Neapolio senamiestį, įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, romantiškąjį pajūrį ar parkus.

Atvykstantys į Neapolį turėtų nepraleisti progos aplankyti Pompėjos bei Vezuvijaus. Šias vietas yra būtina pamatyti kiekvienam turistui. Miesto, palaidoto po pelenų sluoksniu, istorija nepalieka abejingų, o nuo Vezuvijaus atsiverianti panorama atima žadą. Muziejų gerbėjams siūlau aplankyti Nacionalinį Archeologijos Muziejų, kuriame galima rasti originalius radinius iš archeologinių kasinėjimų Pompėjoje bei kitose Kampanijos regiono teritorijose. Šis muziejus yra laikomas pačiu svarbiausiu archeologijos muziejumi visoje Europoje.

Taip pat rekomenduoju aplankyti Sansevero koplyčią, kur guli žymioji menininko Giuseppe Sanamartino „Kristaus su šydu“ skulptūra (it. „Cristo Velato“). Koplyčios dekoracijos, skulptūros bei keista šios koplyčios savininko istorija sutraukia gausybę turistų iš viso pasaulio. Na, o romantikams siūlau pasivaikščioti Neapolio pajūriu, aplankyti Castel del‘Ovo pilį, stovinčią tiesiog jūroje.

Neapolis taip pat garsėja savo katakombomis. Šiuo metu yra žinomi 900 000 m2 požeminių ertmių, iš kurių dvi yra natūralios kilmės. Jos siekia 40 metrų gylį po miestu. Pirmosios požeminės ertmės buvo iškastos prieš beveik 5000 metų. Tombos, tuneliai, graikų-romėnų akvedukai liudija pačią seniausią Neapolio istoriją, atskleidžiančią neapolietišką charakterį: gudrų, linksmą ir prietaringą. Požeminis Neapolis mena senųjų kapaviečių laikus. Tai išlikę senovės graikų bei romėnų statiniai bei antrojo pasaulinio karo meto slaptavietės. Vienas iš požeminių turų, kuriuos turėtumėte aplankyti, yra „Požeminis Neapolis“ (it.„Napoli Sotterranea“), „Burbonų tuneliai“ (it. „Galleria Borbonica“), „Šventojo „Januariajaus katakombos“ (it. „Catacombe di San Gennaro“) ar Fontanelle kapinės (it „Cimitero delle Fontanelle“).

Pavasaris – tinkamas laikas lankyti ne tik patį Neapolį, bet ir pamatyti aplinkinius miestelius, tarp jų Sorento, Amalfio pakrantę. Kai stinga pačio didžiausio turistų piko ir galima ramiai mėgautis poilsiu šiose vietose. Velykų metu turistai ypač mėgsta aplankyti Neapolio salas: Iskiją, Kaprį ar Pročidą. Šis metas itin tinka poilsiui salose. Mat nutaikius itin saulėtą dieną galima iš Neapolio parsivežti šiek tiek atostoginio įdegio, o nutrūktgalviai bei nuotykių ieškotojai jau net ir maudosi jūroje. Ne tokiems drąsiems siūlyčiau atsipalaiduoti terminėse voniose. Ne veltui senovės graikai bei romėnai mėgo poilsį Neapolyje. Be nuostabaus klimato ir peizažo, puikaus maisto ir vyno, šios vietos garsėjo savo terminių vonių kompleksais. Net ir šiandien galima aplankyti SPA, veikiantį pagal antikinį principą. Neapolio teritorija yra vulkaninės kilmės, dėka čia prieš tūkstančius metų stovėjusių ir išsiveržusių vulkanų vyksta požeminiai reiškiniai: gydantys mineraliniai vandenys veržiasi iš karštųjų versmių. Iš čia ir kilo lotyniškas posakis: „sanare per aquam” (liet. „gydymas vandeniu“) davęs trumpinį – SPA. Turistų mėgstami SPA kompleksai, veikiantys pagal dviejų tūkstantmečių tradiciją, yra „Stufe di Nerone“, jį nesunku pasiekti iš Neapolio Montesanto stotelės Cumana traukiniu. Beje, visa Iskijos sala garsėja savo ypatingais terminių vonių centrais. Dažnas viešbutis siūlo SPA paslaugas, tačiau bene įdomiausia vieta saloje yra „Fumarole di Sant‘Angelo“ – tai natūralios, gamtoje aptinkamos, karštosios versmės.

Pavasaris – puikus metas pasivaikščiojimui Amalfio pakrantės kalnų takais, kai sužydi gamta ir dar nėra taip smarkiai karšta. Čia skaičiuojami net 34 kalnų maršrutai. Pats populiariausias, deja, laikinai uždarytas dėl kalnų nuošliaužos, – tai vadinamasis „Dievų takas“ (it. „Sentiero degli Dei“), kur galima atsipalaiduoti nuo miesto triukšmo, mėgautis nuostabia panorama. Jis prasideda nuo Agerola miestelio ir leidžiasi iki Positano apie 7,8 km. Toks pasivaikščiojimas trunka nuo 3 iki 4 valandų, priklausomai nuo fizinio pasiruošimo bei kelionės tikslo. Besimėgaujantys, mėgstantys sustoti ir gėrėtis nepakartojamais pakrantės landšaftais gali užtrukti ir ilgiau.

Keletas įdomesnių ir lengvesnių maršrutų yra: „Geležies slėnis“ bei kelias, vedantis iki vaiduoklių bokšto. „Geležies slėnis“ (it. „Valle delle Ferriere“) – trijų valandų trukmės maršrutas tarp Scala ir Amalfio miestų. Šis takas dar kitaip vadinamas „Malūnų alėja“ (it. „Vallone dei Mulini“), dėl išlikusių malūnų griuvėsių, kuriuose vyko labai vertinamo Amalfio popierius gamyba.

Pasivaikščiojimas nuo Ponte kaimelio iki Atrani trunka apie porą valandų. Čia galima pamatyti gynybines Amalfio hercogystės sienas, o tako kulminacija tampa Ziro bokštas, kuriame buvo įkalinta Amalfio hercogienė Gžovana Aragonetė su vaikais. Sakoma, kad šiame bokšte vaidenasi, todėl jis dar kitaip yra vadinamas vaiduoklių bokštu (it. „Torre dei fantasmi“).

Kalnų kelių mėgėjams patariu avėti patogią avalynę, turėti su savimi vandens bei nesusivėlinti. Pradėkite kelionę pirmoje dienos pusėje.

Velykų savaitgalio metu atgyja Neapolio folkloras

Kai kalbame apie Neapolį, neįmanoma nepaminėti maisto. Šis miestas išsiskiria savo nuostabia virtuve – picos tėvynė juk būtent čia! Mocarela, nuostabi espresso kava ir, žinoma, ypatingas vynas, susilaukia gerbėjų iš viso pasaulio. Velykų metu gaminami tradiciniai patiekalai nepalieka abejingų: „Casatiello“ – iš picos tešlos pagamintas ir tradiciniais kumpiais bei sūriais įdarytas apkepas, primenantis pyragą, dekoruojamas kiaušiniais. Desertui valgoma „Pastiera“ – tradicinis velykinis pyragas. Paprastai antrąją Velykų dieną neapoliečiai praleidžia gamtoje, kepdami mėsą ant laužo ar griliuje. O dar prieš tai, šventąjį Velykų ketvirtadienį, neapoliečiai valgo midijų sriubą („Zuppa di Cozze“), kurios istorija yra tokia: Neapolio karalius Ferdinandas I Burbonietis labai mėgo jūros gėrybes, jas valgė vos ne kiekvieną dieną; pats jas sužvejodavo ir netgi pats sugalvodavo, kaip paruošti. Gregorio Maria Rocco, žymus ir gerbiamas to meto dominikonas, patarė karaliui pagalvoti apie neturtinguosius neapoliečius, nepulti į nuodėmę ir atsisakyti prašmatnių jūros gėrybių bent jau šventąją savaitę. Na, o karalius buvo kaip tik iš po midijų žūklės ir jam buvo labai gaila jų atsisakyti, todėl gudraudamas jis įsakė šventąjį ketvirtadienį savo virėjams jam pagaminti tas midijas pačiu paprasčiausiu būdu, kaip sriubą, pagardintą pipirais, pomidorais bei duonos riekelėmis. Patiekalas gavosi toks skanus, kad karaliaus tarnai jį išgarsino po visą Neapolį, o liaudis taip pamėgo midijų sriubą, kad tai tapo tradiciniu Velykiniu patiekalu. „Zuppa di Cozze“ (Midijų sriubą) ar kitus žuvies patiekalus rekomenduoju valgyti „O' Luciano“ arba „A Figlia d'o Marenaro“ restoranuose.

Velykų metu Neapolyje bus švenčiamas ir dviejų Sicilijų karalystės, kurios valdovu ir buvo Ferdinandas Burbonietis (1751-1825), festivalis. Nuo balandžio 1 iki balandžio 3 dienos Dantės aikštėje bus galima pamatyti spektaklius istorinėmis Neapolio temomis, su šokiais bei muzika. Čia taip pat bus galima įsigyti vietinių amatininkų darbų; bus ir tradicinio maisto bei vyno stendų. Planuojantiems kelionę į Neapolį, kviečiu apsilankyti Facebook puslapyje „Kaip prisijaukinti Neapolį“. Čia atrasite naudingų patarimų, lankytinų vietų idėjų bei gidą lietuvių, anglų ar italų kalbomis po Neapolį, Pompėją ar Sorrento ir Amalfio pakrantes.

Straipsnio autorė: Vitalija Nagliūtė

Niekam nėra paslaptis, kad keliauti man tenka labai daug, o aš tuo labai džiaugiuosi, žinoma! Svarbiausia kelionėmis nepersisotinti. Pastaruoju metu skrydžių trukmė vis ilgėja: anksčiau keliaudavau tik po Europą, tad skrydis trukdavo porą valandų. Dabar dažnai tenka išsėdėti lėktuvo kėdėje dešimt ir daugiau, o autobuse – kartais net ir septyniolika valandų. Todėl visais įmanomais būdais bandau savo ilgą kelionę paversti patogesne. Manau, atėjo metas savo atrasta patirtimi pasidalinti su Jumis!

1. Kelioninė pagalvėlė kaklui – tvirta ir susegama

Nesvarbu, ar tai trumpa kelionė, ar naktinis skrydis, susikrovęs lagaminą ir išeidamas iš namų visuomet ant kaklo apsivynioju kelioninę pagalvėlę. Jų turėjau daugybę: pripučiamas, pliušines, pripildytas kažkokiais kamuoliukais, bet jau išsirinkau patogiausią ir dalinuosi su Jumis: įsigykite bet kokią “memory” užpildo pripildytą pagalvėlę, kuri būtų kieta (laikytų formą) ir svarbiausia – susegama ar surišama priekyje. Tokiu atveju net sėdint vidurinėje sėdynėje dideliame lėktuve ir neturint atramos, galva atsiremia į sutvirtintą kelioninę pagalvėlę. Prie pagalvėlių esu taip pripratęs, kad kartais jau pasiekus kelionės tikslą ir fotografuojantis prie kokio gražaus lankytino objekto, kolegos man šūkteli: ei, o pagalvėlės nusiimti nuo kaklo nenori?

Savąją pirkau Varšuvos oro uosto “Duty free” parduotuvėje, tokią pat teko matyti ir Stambulo oro uoste. Pagalvėlės pavadinimo nebeprisiminsiu, tačiau ties susegimu yra užrašas “Go”.

2. Apranga: patogumas turi nugalėti grožį!

Šia fraze vadovaukitės visuomet, nebent keliaujate darbo reikalais į susitikimą, kuris prasidės tuojau pat po lėktuvo nusileidimo. Bet net ir tokiu atveju lėktuve skrydžiui persirengiu paprastais , lengvais, patogiais “naminiais” drabužiais, o prieš nusileidžiant sugrįžtu prie “oficialumo”. Ilgainiui supratau, kad kelionės metu patogiai man jaustis itin padeda tinkamai pasirinkta apranga. Laisvos kelnės, marškinėliai, sportiniai/laisvalaikio batai ir vienas viršutinis drabužis (megztukas, bliuzonas), kurį galima būtų nusiimti, jei keliaujant būtų karšta.

Jeigu iš šaltos Lietuvos išvykstate ieškoti šilumos, apgalvokite: gali būti, kad tarpinėse stotelėse Jums nebus reikalinga pūkinė striukė, o į oro uostą važiuosite sėdėdami šiltame automobilyje. Gal tas papildomas svoris visai nereikalingas? Palikite striukę namuose, o jeigu privalote keliauti su ja – prieš priduodant bagažą, įsidėkite ją į lagaminą. Oro uoste jos tikrai neprireiks...

Atkreipkite dėmesį į avalynę. Aš savo skrydžiams bei kelionėms autobusu renkuosi sportinius, medžiaginius batus, kurie yra labai lengvi ir lengvai derinami (Ecco, Crocs, adidas, Nike, Converse). Skrydžio metu batus nusiaunu – pastaruoju metu praktiškai visuomet ilguose reisuose aviakompanijos išdalina specialius rinkinukus keliautojams, kuriuose rasite ir vienkartines šlepetes. Beje, skrydžio metu kojos patinsta, todėl aukitės batais, kurie yra kiek laisvesni.

Jei keliauju su džinsais ir segiu diržą, atsisėdęs į lėktuvo sėdynę ir apsiklojęs pledu atsilaisvinu diržą – patikėkite, taip keliauti žymiai patogiau!

Jei skrydis naktinis, būtinai pasiimu papildomus marškinėlius miegui, kuriuos tiesiog persirengiu vos įlipęs į lėktuvą – taip galima ilgiau išlikti gaiviam.

Ilgai kelionei autobusu pasiimu papildomas šiltas kojines – nusiavus batus, dažnai šąla kojos, o su papildomomis kojinėmis jaučiuosi geriau.

3. Kompresinės kojinės – metas apie jas pasidomėti!

Prisipažinsiu – visuomet galvodavau, kad kompresinės kojinės skirtos vyresnio amžiaus žmonėms, jau turintiems problemų su venomis. Bet tai visiška netiesa: jos tiesiog privalomos kiekvienam keliautojui! Šios kojinės skirtos tiek vyrams, tiek moterims.

Kojines kiek sunkoka užsimauti (pirmą kartą teko kiek pavargti), bet jos maloniai apspaudžia koją (kiek stipriau ties čiurna) ir gerina kraujotaką. Kas įdomiausia, po ilgos kelionės autobusu ar lėktuvu, kojos nebūna sutinusios ir aš jau pamiršau, kas yra tas “sunkių kojų” efektas.

Beje, yra ir tikrai gražių, stilingų, ir paprastų juodų! Nuotraukose – mano paskutinė kelionė po Arizoną JAV, aplankiau įspūdingą “Monument Valley” parką ir ZION kanjoną. Ten mūvėjau pilkas ir juodas kojines, tokių ir panašių rasite ortopedijos prekių parduotuvėse “Sveikatinė” arba paspaudus čia.

4. Akių kaukė, akių raištis miegui

Nežinau, kaip tiksliai jį pavadinti, gal padėsite? Anksčiau šio daikto, be kurio dabar nebeišsiverčiu nė vienoje kelionėje, labai nemėgau. Tiesa – prie jo reikia priprasti. Bet jau po kelių kartų atrasite teikiamą naudą: kai šviesa netrikdo akių, gerokai lengviau užmigti (taip, dar labiau palengvina ausų kištukai, bet aš asmeniškai prie jų kol kas nepriprantu). Kaukių būna įvairiausių: paprastų, nemokamų – dalinamų įvairių oro linijų ilguose skrydžiuose, taip pat teko matyti ir masažinių, šaldančio poveikio, aromaterapinių... Na, kiekvienam pagal skonį! Išbandykite, vėliau tapsite priklausomi nuo šio kelionės pagalbininko.

Asmeniškai aš pats naudoju akių raištį, kurį gavau skrisdamas “Turkish airlines” ilgu reisu, juos ten dalino nemokamai.

5. Kelioninis pledas

Taip, kalbu apie labai paprastą, lengvą, mažai vietos užimantį pledą. Jeigu keliaujate lėktuvu ar autobusu pernakt, tikrai turėsite pamiegoti. O apsiklojus pledu tai padaryti žymiai jaukiau ir patogiau.

Tiesa, prieš keliaudami lėktuvu pasidomėkite: gal aviakompanija, kuria skrisite, ir taip nemokamai dalina pledus savo keleiviams – tokiu atveju tik sutaupysite vietos savo rankiniame bagaže.

Pabaigai..

Taip, niekad į žadėtus penkis patarimus netelpu... Noriu su Jumis pasidalinti svarbiausiu dalyku: tai savijauta kelionės metu. Kelionė niekada nebus patogi, jeigu lėktuve ar autobuse keliausite pavartojus alkoholio (troškulys, galvos skausmas, sunkumas, keista savijauta), taip pat persivalgius arba pavalgius sunkaus, greito maisto (žinau, kad keliaujant yra LABAI sunku rasti normalaus, lengvo maisto, nes ant kiekvieno kampo – greito maisto restoranai ir sumuštinių pilni šaldytuvai...bet pasistenkite!). Gerkite vandenį: daug ir nuolat. Bet tai ir savaime suprantama, ar ne? Linkiu visiems patogių kelionių!

Keliauji į užsienį ir nori pamatyti gražiausias vietas? Grįžai į Lietuvą aplankyti namiškių ir draugų? Tikėtina, jog neišsiversi be automobilių nuomos paslaugų. O perkant lėktuvo bilietus gali pamatyti itin pigių, vos kelis eurus siekiančių automobilio nuomos pasiūlymų. Vis dėlto, į ką svarbu atkreipti dėmesį radus automobilį už labai mažą kainą?

Viliojančius automobilių nuomos pasiūlymus išsinuomoti automobilį labai mažomis kainomis siūlo tiek seniai žinomi automobilių nuomos ženklai, tiek nauji rinkos dalyviai. Pačiam visus aspektus išsiaiškinti gali būti sunku, todėl susitikau su šios srities ekspertais ir paprašiau pasidalinti įžvalgomis, ką turėtų žinoti kiekvienas, planuojantis nuomotis automobilį užsienyje ir Lietuvoje.

SVARBIAUSIA – SĄLYGOS

„Pirmiausia, būtina atidžiai perskaityti ir išsiaiškinti nuomos sąlygas. Pigiai išsinuomojus automobilį (už 5 - 12 € dienai), dažnai prašoma sumokėti nemažą užstatą ir atsiskaityti tik kreditine kortele. Toks užstatas gali siekti apie 600 – 1500 €. Neturint reikiamos sumos kredito kortelėje, nuomos kaina gali ženkliai padidėti arba galima likti ir be automobilio.

Kitas pasiūlymas, kurio tikrai sulauksite atvykę atsiimti automobilio, tai įsigyti papildomą draudimą, sumažinantį nuomininko atsakomybę avarijos ar apgadinimo atveju bei nuomos užstatą. Papildomo draudimo kaina dažniausiai būna didesnė, nei pačios automobilio nuomos“, – pasakoja įmonės „AUTOCOM Car Rental“ atstovai.

„Rezervuojant automobilį internetu per brokerių puslapius, siūloma iškart apsidrausti papildomu draudimu, kuris dengtų padarytą žalą tiek avarijos, tiek kitų apgadinimų atveju. Tačiau verta atkreipti dėmesį, jog atvykus pasiimti automobilio, šis draudimas nesumažina kliento atsakomybės nuomos kompanijoje ir užšaldomos užstato sumos kredito kortelėje.“

Taigi, maža kaina internetinėje svetainėje ar automobilio nuomos metu oro uoste pasirodys ne tokia ir maža, kaip tikėtasi. Jeigu transporto priemonę užsisakei automobilių nuomos įmonėje, neturinčioje savo biuro oro uoste, didelė tikimybė, jog atskridęs ilgai klaidžiosi, kol gausi savo „pigų“ automobilį. O gal ir visai negausi, nes bus įvykusi kokia nors sistemų klaida ir liksi su lagaminu bei maža problemėle, kaip pratęsti savo kelionę…

Mano kalbinti automobilių nuomos profesionalai taip pat išskyrė galimus papildomus mokesčius: rezervacijos, oro uosto, techninės pagalbos kelyje, užsienio šalių sienų kirtimo ir administravimo mokesčius bei galimas sutartyje numatytas baudas už grąžintą nešvarų ar prirūkytą automobilį, paliktą blogą kvapą, grąžintą nepilną kuro baką, pavėluotą grąžinimo laiką, jau nekalbant apie nežymų automobilio kėbulo įbrėžimą, kurį būtų galima lengvai nupoliruoti ir pašalinti. „Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į vairuotojo amžių, nes dažnai būna apmokestinamas vairuotojas iki 25 metų bei neturintis tam tikro vairavimo stažo. Už nedidelės nuomos kainos dažnai slepiasi didelė papildomos įrangos kaina. Turėsite susimokėti už antrą vairuotoją bei automobilio pasiėmimą ne darbo valandomis“, – teigia „AUTOCOM Car Rental“ specialistai.

KĄ PATARIA EKSPERTAI?

„Rekomenduojame rinktis gerai žinomų, patikimų, draugų ir internetinės erdvės rekomenduojamų įmonių paslaugas. O jeigu vis tik susigundysite užsakyti automobilį per avialinijų kompanijų siūlomas ar kitas brokerių svetaines, būtinai atkreipkite dėmesį į nuomos kompanijos reitingą ir kaip ją vertina kiti jos paslaugomis pasinaudoję keliautojai. Pigias paslaugas teikiančios įmonės ir tarpininkai dažnai vengia bet kokios atsakomybės už suteiktų paslaugų kokybę.

Kad būtų ramiau, keliaujant nuomotu automobiliu visada rekomenduojame apsidrausti papildomu draudimu, dalinai ar pilnai mažinančiu atsakomybę. Papildomą draudimą geriau įsigyti įmonėje, kurioje ir užsakėte automobilį. Tuomet sumažės užstatas, automobilio apgadinimo atveju nenukentėsite finansiškai. Tai geresnis pasirinkimas, nei papildomą draudimą pirkti pas tarpininkus.“

Pats asmeniškai tikrai rekomenduoju apsidrausti, nes jausiesi ramiau, o ir iš patirties žinau, kokie kartais temperamentingi gali būti užsienio vairuotojai. Ypač pietiečiai. Be to, siūlau atlikti kelis itin paprastus, bet labai naudingus veiksmus. Pirmiausia, išsinuomojus automobilį jį nufotografuok. Tokiu atveju turėsi įrodymą, jei netyčia iškiltų nesklandumų. Be to, apžiūrėk, ar nėra kokių pažeidimų, o jei yra – ar jie tinkamai pažymėti dokumentuose.

Užkeliauti pasaulį automobiliu yra beprotiškai smagu. Viskas, ką reikia padaryti, tai skirti šiek tiek laiko, pasidomėti ir tinkamai išsirinkti. Tikiuosi, kad šie profesionalų patarimai ir pastebėjimai tau padės. Susitiksim kelyje!

Straipsnį parengti padėjo „AUTOCOM Car Rental“, siūlantys automobilių nuomą Lietuvoje.

Ar kada pagalvojai, ką visuomet pasiimi su savimi į kelionę? Drabužius, fotoaparatą, galbūt kompiuterį... O ar pastebėjai, kad beveik visuomet su savimi pasiimi ir užkandžių? Taip taip, visi mes išalkstame ir nenorime būti suirzę vos kelionei prasidėjus, todėl pasirūpinti lengvais užkandžiais yra labai svarbu! O ką manai, jei pasakyčiau, kad pasirūpinęs skaniais užkandžiais, gali dar ir nuolaidą kelionei laimėti? Nori sužinoti kaip? Skaityk toliau! 

Kai su draugais ar Makaliaus kolektyvu leidžiamės į keliones, visuomet apsirūpiname įvairiais smulkiais užkandžiais. Niekam nereikia nieko gaminti, būna mažiau netvarkos, visi būna užkandę ir laimingi. Smulkūs užkandžiai gelbsti ne tik kelionėse autobusu bei automobiliu, bet ir lėktuve, kur maistas neretai būna gana brangus, o kai kuriais atvejais – tau neskanus. Na, o kadangi vasara jau lipa ant kulnų, reikia išsirinkti ir savo mėgstamiausius užkandžius. Todėl vieną dieną biure atsidarėme daugybę skirtingų skonių BOSO riešutų pakelių ir su visu kolektyvu degustavome bei rinkomės, kuriuos gi vešimės į kitą kelionę. Pirmą vietą užėmė belgiško sūrio skonio riešutai, kurie visiems taaaip patiko, kad jų nebeliko greičiausiai! Jau tikrai žinau kas slėpsis kiekvieno kuprinėje, kai keliausim į gamtą!

Na, o jei iki tavo kelionės, kurią planuoji, dar yra šiek tiek laiko, siūlau kuo greičiau skubėti į parduotuves ir ieškoti Makaliaus logotipu pažymėtos BOSO produkcijos. Iš gausaus riešutų apvalkale, sūdytų ir kepintų žemės riešutų ar saulėgrąžų, pistacijų ir moliūgų sėklų asortimento išsirink norimą skonį, pakelyje surask Makaliaus nuolaidos kuponą ir jį panaudok norimai kelionei! Ši smagi akcija vyks net iki šių metų pabaigos, o užkandžių pakeliuose galima rasti 20 €, 50 € arba 100 € vertės Makaliaus dovanų kuponus kelionėms. Šių užkandžių galima rasti visose prekybos vietose, tad tikrai nereikės ieškoti didžiųjų prekybos centrų. Pakeliuose iš viso slepiasi kuponų kelionėms net už 5000 €, todėl laimę gali bandyti tikrai ne vieną ir ne du kartus!  Na, o jei nerasi kupono, gali laimėti daugybę šaunios BOSO produkcijos bei atributikos. Jau skanavai šių užkandžių ir radai kuponą? Sveikinu! Dabar skubėk į boso.lt ir nepamiršk jo užregistruoti, nes tik taip jis bus galiojantis. Atradęs kelionių kuponą, juo pasinaudoti galėsi iki gruodžio 31 d., todėl galėsi rinktis kelionę kuriam tik nori sezonui!

Žaidimo naujienas sek BOSO Facebook (https://www.facebook.com/BOSO.LT/) paskyroje. Daugiau apie žaidimą gali sužinoti čia: http://boso.lt/zaidimas

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ informuoja, kad nuo birželio 13-osios dienos perpus trumpinamas registracijos į skrydžius laikas. Registracijos laikas nebus ribojamas tik tiems, kurie papildomai susimokės už pasirinktą vietą lėktuve.

Šiuo metu nemokama registracija į skrydį galima iki kelionės pražios likus nuo 4 dienų iki 2 valandų, o keleiviai, kurie už papildomą mokestį pasirenka vietą lėktuvo salone, registruotis gali pradėti iki skrydžio likus net 60 dienų.

Tačiau birželio 13-ąją ši tvarka keičiasi – tie, kurie papildomai nesumokės už pasirinktą vietą orlaivio salone, registruotis į skrydį galės pradėti tik iki jo likus 48 valandoms. Pasiriktos vietos rezervavimo paslauga kainuoja nuo 5 iki 15 eurų į vieną pusę asmeniui. Neužsisakius šios paslaugos, vieta lėktuve parenkama atsitiktiniu būdu.

Susimokėjusiems už vietą niekas nesikeis – jie registruotis galės iki skrydžio likus 60 dienų.

Anksčiau bilietus įsigijusiems ir su šiomis sąlygomis nesutinkantiems keleiviams siūloma kelionę atšaukti, o bendrovė yra pasiruošusi grąžinti pinigus už įsigytus bilietus per 5 darbo dienas.

Nežinau, ar man į galvą kada nors būtų toptelėjusi mintis apsilankyti Kazachstane, jeigu ne žinia, kad „SCAT“ oro linijos tiesiogiai sujungs Vilnių su Astana (Kazachstano sostine šis miestas tapo tik prieš 20 metų). Tačiau dabar negaliu atsidžiaugti savo sprendimu ir apsilankymu artimoje, man šiek tiek netgi egzotiškoje, valstybėje. Kodėl? Paskaitykite mano įspūdžius! Ir pažiūrėkite į pagrindinę straipsnio nuotrauką - Kazachstane gavau nacionalinę aprangą ir... žmoną 

Įspūdžiai prieš vykstant

Apie Kazachstaną daug girdėjęs nebuvau, todėl tik iš nuogirdų galėjau susidaryti įspūdžius: „sovietmetis“, „dvidešimt metų atgal“... Pamenu, prieš kelerius metus mano tėtis vyko į ilgą komandiruotę, trukusią net kelerius mėnesius, dirbti Kazachstane. Siuntė iš ten linkėjimus su įspūdingo grožio gamtos nuotraukomis, moderniu miestu, aukštais dangoraižiais, gražiais pastatais. Niekaip negalėjau suprasti, ar tai tikrai tas pats Kazachstanas, kurio vaizdą susidariau klaidingai?

Prieš kelionę buvau įspėtas: jokiais būdais neužsimink apie Boratą, žymų kino filmo personažą, kuris pristato save kaip iš Kazachstano. Vietiniams tai nepatinka, filmas jų šalyje buvo sutiktas itin kritiškai, nes suformavo viso pasaulio klaidingą nuomonę apie žmones, gyvenančius šioje šalyje. Taigi, lūpos šia tema buvo sučiauptos.

Astana

Skrydis su „SCAT“ iki Astanos trunka apie 4 valandas. Nustebau, kad atvykau į modernų, jauną miestą – juk sostinei tik 20 metų! Vietinis Bagdaulet (mano gidas ir pasakotojas, naujas draugas Kazachstane, turintis kelionių agentūrą „Kochevnik“) kartu su Viktorija (oro linijų marketingo vadove, su kuria bendravau apie tai, kokia nauda bus sujungiant dvi valstybes tiesioginiu reisu ir kaip smagu bus kazachams apsilankyti Lietuvoje – Birštone, Druskininkuose ar prie jūros!!!) pasakojo, kad perkėlus sostinę į Astaną, miestas labiau priminė kaimelį, todėl valstybinių institucijų darbuotojai, kurie turėjo priverstinai persikelti gyventi čia, buvo labai nepatenkinti. Nustebino valstybinis pastatas, kuriame įsikūrę 14 ministerijų: jis yra 1,5 km ilgio ir kiekviena laiptinė – tai atskira ministerija!

Taigi, pirmas įspūdis – viskas toli gražu neatsilikę. Miestas naujas, daug ir dabar statomų pastatų, dangoraižių. Miestas vis dar gyvena „EXPO 2017“ parodos, kuri vyko praėjusiais metais, nuotaikomis – gatvėse iki šiol yra šios parodos reklamos instaliacijos, skulptūros, švieslentės. Tiesą pasakius, nesitikėjau, kad tai toks modernus miestas.

Astanoje – daugybė kultūrų, skirtingų tautybių žmonių. Ir ne tik sostinėje, bet visame Kazachstane. Žmonės puikiai kalba rusiškai (tiesa, jauna vietinių gyventojų karta rusų kalbą vartoja ir supranta vis mažiau, panašiai kaip ir pas mus Lietuvoje), todėl čia gali atvykti ir vyresni keliautojai, nekalbantys anglų kalba.

Vietiniai yra nepaprastai draugiški, labai giria šalį, kurioje jie gyvena. Kiekvienas naujas sutiktas žmogus geriausiais žodžiais apibers Kazachstaną, duos patarimų, ką čia reikėtų pamatyti, pavalgyti ir į ką atkreipti dėmesį keliaujant. Tiesa, buvau nedelsiant nuramintas dėl saugumo sostinėje: nusikaltimų čia labai mažai, turistai gali būti ramūs. Visas miestas apstatytas išmaniosiomis kameromis – jų pagalba netgi ieškomi dingę žmonės! Buvau sutiktas labai šiltai ir svetingai. Nors keli lietuviai, su kuriais dalinausi įspūdžiais, man yra paprieštaravę dėl saugumo, aš jaučiausi saugiai.

O kai šalyje gyvena tiek daug skirtingų tautybių žmonių, skrandis labai džiaugiasi – per kelias dienas išbandžiau rusišką, kazachų, korėjiečių, gruzinų, kinų virtuves. Čia viename restorane su Viktorija net sudalyvavome fotosesijoje, kurios metu buvome apsivilkę tradiciniais rūbais, o kartu su mumis pozavo ir padavėja. Viskas vyko "Qazaq gourmet" restorane, labai linksmai praleidom laiką - tik pažiūrėkite, kaip aš atrodau 

• Astanai tikrai pakaks poros dienų pažinčiai su miestu ir apylinkėmis;
• Vietiniai džiaugiasi, jog Astana lyginama su Abu Dabiu ar Dubajumi, bet drįsčiau dėl to ginčytis;
• Didžiausia centrinėje Azijoje Astanos Hazret Sultan mečetė mane labai nustebino – pasirodo, tai Saudo Arabijos dovana šaliai, kuri iškart papuolė į rekordų knygą. Tokių dovanų yra ir daugiau – ten įprasta vienas kitam dovanoti pastatus miestuose, dažniausiai rekordinius;
• Gal kiek neigiamai nustebino tai, kad Astanoje suteikta laisvė architektams – visi gali reikštis kaip tik nori. Todėl viename kvartale stovi tarpusavyje visiškai nesuderinami pastatai: pavyzdžiui, senovinis 1,5 km ilgio ministerijos pastatas, kuris atrodo kaip senovinis daugiabutis. Už kelių žingsnių – modernūs dangoraižiai, šalia – rytietiško stiliaus kinams priklausantis viešbutis, piramidės formos pastatas, koncertų salė, kurią vietiniai praminė „klozetu“, nes ji labai panašios formos... Vietiniai visus naujus pastatus mėgsta vadinti pravardėmis: štai pastatė naują dangoraižį su deglo formos bokšteliu kairiame šone – ir jau praminė žiebtuvėliu. Linksmiausia buvo tada, kai šiame pastate kilo gaisras. Visi dalinosi naujiena: „žiebtuvėlis dega!“;
• Įdomu buvo apsilankyti „Target“ šaudymo centre. Išbandžiau šaudymą į judančius taikinius – skrendančias lėkštes. Tai pakankamai populiaru Kazachstane. Tiesa, tokį sportą sau leisti gali tik aukštesnes pajamas gaunantys žmonės. O į skrendančią lėkštę pataikyti tikrai labai sunku – iš 25 kartų pavyko tik tris.
• „Baiterek“ apžvalgos bokštas Astanoje – 2002 metais miesto centre pastatytas statinys (ir jam vietiniai taip pat turi pravardę - „čiupa čiupsas“ – beje, pamačius jį labai akivaizdu, kodėl būtent taip vadina). Galima pakilti į apžvalgos aikštelę, esančią 105 metrų aukštyje, o kaina juokinga – apie 1,75 EUR (700 tengių – taip vadinama Kazachstano valiuta). Viskas viduje tviska auksu, o apžvalgos aikštelės trečiame aukšte visi vietiniai fotografuojasi su prezidento Nazurbajevo rankos įspaudu. Sako, kad palietus įspaudą reikia sugalvoti svajonę ir ji išsipildys!
• Sužavėjo „EXPO 2017“ muziejus apie energijos išteklius, kuris buvo pastatytas prieš metus. Aštuoni aukštai su įvairiausiais eksperimentais, pasakojantys apie mus supantį pasaulį ir kosmoso erdvę. Nežinau, ar gyvenime esu matęs gražesnį ir modernesnį muziejų. Beje, „EXPO 2017“ metu įėjimo kaina buvo apie 3 kartus aukštesnė, nei dabar: šiuo metu įėjimas kainuoja apie 3,75 EUR (1700 tengių). Apskritai parodos metu kainos specialiai paaukštintos buvo daug kur: vienas geriausių restoranų Astanoje neslėpė, kad kainas kilstelėjo net iki 50 procentų, o užsieniečiams vis tiek atrodė pigu.

Almata

Per pusantros valandos vietiniu reisu atskridau iki Almatos miesto (Almaty), kuris man dar labiau patiko ir tikrai ilgam įstrigo atmintyje. Tai buvusi sostinė: miestas gerokai senesnis, įsikūręs šalia Alatau kalnų. Almatoje gyvena šalies prezidentas, kuriam priklauso didžiulis kvartalas, aptvertas aukšta metaline tvora. Viduje – gražiai apželdintas parkas. Kitoje gatvės pusėje – miesto mero valdos, tačiau jos kiek mažesnės: užima pusę kvartalo. Kai vietinių paklausiau, kodėl jie taip didžiuojasi ir džiaugiasi valdžios turtais ir gyvenamuoju plotu, man buvo atrėžta: valdžia privalo visiems parodyti, kad šalis yra turtinga. Tačiau man asmeniškai toks valdžios puikavimasis turtais nėra suvokiamas.

Tiesa, teko net pakoreguoti kelionės programą: gegužės mėnesio pradžioje staiga labai atvėso, o kalnuose stipriai prisnigo. Todėl vieną rytą leidomės į kelionę po kalnus sniego motociklais. Neįprastas jausmas ir nauja patirtis. Keliaudami kalnuose aplankėme Didįjį Almatos ežerą, kuris dar buvo užšąlęs. Vaizdai neįtikėtini: kalnas sniego, debesys po kojomis, itin skaidrus užšąlęs ežeras ir net kalnuose stipriai kaitinanti saulė. Visa tai vos valanda kelio automobiliu nuo Almatos miesto centro!

Saulėtą dieną keltuvais kilome į 3500 metrų aukštį (beje, keltuvai labai modernūs, o bilieto kaina į abi puses vos 9 eurai. Galima palyginti su Slovakija – keltuvas į 2600 metrų aukštį kainuoja 39-42 eurus). Atsivėrė pasakiška panorama. Gamta ir kalnai ten tikrai didinga.

Labai smagi vieta praleisti pusdienį su šeima – „Kok Tobe“ kalnas Almatoje, nuo kurio atsiveria panorama į visą miestą. Keltuvais pakilti į kalną kainuoja apie 5 eurus į abi puses. Čia yra apžvalgos ratas, zoologijos sodas (nemokamas), atrakcionai ir pramogos vaikams, įvairiausių žaidimų, iliuzijos kambarių, labirintų, loterijų, restoranų. Viename jų pietaujant nustebau dėl kainų – pagrindiniai patiekalai nekainuoja nė 5 eurų.

Kam skirtas Kazachstanas?

Man, jaunam žmogui, apsilankymas Kazachstane buvo nepaprastai įdomus. Tai artima egzotika – kalbant tiek apie šalį, kultūrą, lankytinus objektus ir turbūt labiausiai – virtuvę. Klausantis vietinių gyventojų istorijų, ne kartą nustebdavau ir negalėdavau patikėti, kad taip būna. Pavyzdžiui, tautos padalijimas į tris klanus, o žmonės negali kurti šeimos, jei priklauso tam pačiam klanui ir jų neskiria septynios kartos. Kiekviena giminė turi knygą, kurioje piešia geneologinį medį. Susipažinę su patikusiu žmogumi, prieš pradėdami artimiau bendrauti jie išsiaiškina, kuriam klanui priklauso.

Vyresni žmonės taip pat ras ką veikti – miestų, kultūros pažinimas, istorinių vietų lankymas. Net pasirinkus išvyką į kalnus, ji nėra sudėtinga ir daug jėgų nereikalauja: keltuvai pakelia iki pat viršaus, yra apžvalgos aikštelės, taigi, į žygį kalnuose leistis tam, kad pasigrožėtumėte panorama, nebūtina.

Rekomenduočiau atvykti ir šeimoms, kurios mėgsta keliauti po gamtą.  Anglų kalba nėra problema turistinėse vietose ir viešbučiuose, tačiau praktiškai visi šalyje bendrauja rusiškai. Informacija prie bilietų kasų, lankytinų objektų, informacinių lentų pateikiama tiek anglų, tiek rusų kalbomis.

Savarankiškai ar su organizatoriumi?

Tiek savarankiškai, tiek su kelionių organizatoriais įmanoma puikiai pakeliauti po šalį.  Tiesa, kiek teko domėtis, kol kas nė vienas Lietuvos kelionių organizatorius išvykų šia kryptimi neorganizuoja (ką gali žinoti – gal ateityje organizuos Makalius? Beje, turime kelionę panašia kryptimi - tai Azerbaidžanas, būtinai pažiūrėkite kelionės programą čia :) ), tačiau yra nemažai priimančiųjų organizatorių Astanoje, Almatoje. Keliaujant savarankiškai rekomenduočiau išsinuomoti automobilį su vietiniu gidu-vairuotoju, kuris geriausiai žino kelius kalnuose, privažiavimą prie lankytinų objektų ir orientuojasi mieste.

Man susiplanuoti maršrutą padėjo nacionalinė turistinė kompanija „Kochevnik“, įsikūrusi Astanoje. Tačiau tikrai pakankamai informacijos yra ir internete, susidėlioti maršrutą nėra sudėtinga. Aš rekomenduočiau apjungti Kazachstaną su kuria nors aplinkine valstybe – pavyzdžiui, Armėnija ir jos sostine Jerevanu. Net patys kazachai labai giria šią šalį ir jos grožį.

Ką vertėtų žinoti

• Šalis nėra brangi, vidiniai skrydžiai taip pat – už skrydį Astana-Almata sumokėsite iki 40-50 €;
• Restoranuose kainos priklauso nuo lygio, tačiau pačiame brangiausiame Astanos restorane „Qazaq gourmet“ dienos pietūs kainuoja tik 6 eurus, o aptarnavimo lygis – fantastinis. Tiesa, vakarais, kai groja gyva muzika, o dienos pietų meniu negalioja, kainos aukštokos;
• Apgyvendinimas 3-4* viešbutyje kainuoja 30-50 EUR nakčiai 2 asmenims, tačiau galima rasti ir pigesnių variantų, ir labai prabangių (Astanoje ir Almatoje teko matyti prabangiausių pasaulio viešbučių grandinių iškabas);
• Pardotuvės europinio lygio, prekybos centrai – milžiniški ir vietiniai tuo giriasi, tačiau aš manau, kad apsipirkti galime ir Lietuvoje :) o kelionės laiką geriau išnaudoti turiningai.

Į Kazachstano sostinę Astaną dukart per savaitę – ketvirtadieniais ir sekmadieniais – galite keliauti su „SCAT“ oro linijomis.

Kelionė į Kubą buvo kiek netikėta, nes nusipirkome ją paskutinę minutę, likus aštuonioms dienoms iki išskridimo. Tad laiko tinkamai suplanuoti kelionę beveik nebuvo, o tiek, kiek bandžiau tą daryti, tai susidurdavau su ta pačia problema – interneto nebuvimas Kuboje. Kuboje beveik niekas neturi interneto namuose. Vienintelį kartą internetą namie teko matyti pas pasiturinčius žmones, tačiau norint prie jo prisijungti, vis tiek reikėjo turėti specialią interneto kortelę, kurią galima nusipirkti tik ETECSA skyriuje. Todėl iš anksto užsisakyti ekskursiją, autobusų bilietus, mašinos nuomą yra neįmanoma ir net neverta gaišti laiko. Kaip supratome po kelionės – planuoti savo atostogas Kuboje yra neįdomu! Todėl džiaugėmės, kad neturėjome jokio tikslaus plano, o tik kelis lankytinus objektus galvoje, kuriuos norime pamatyti.

INTERNETAS

ETECSA yra vienintelis ryšio operatorius Kuboje. Tad norint įsigyti kortelę ir naudotis internetu tekdavo stovėti po 45 minutes eilėse prie jų pardavimo vietos. Net ir pakliuvus į kokią nors ekstremalią situaciją nebūtų galimybės tiesiog įsijungti lietuviško operatoriaus mobilius duomenis ir naudotis internetu, nes tokio dalyko tiesiog nėra. Internetas yra tik per wi-fi ryšį ir tik parkuose bei prie didžiųjų viešbučių. Bet wi-fi prieiga parke dar nereiškia, kad jis ten veiks. Parkuose susėda per kelis šimtus internautų vienu metu, tad ryšio kokybė tik išimtinais atvejais buvo vidutiniška, o kartais jo tiesiog nebūdavo. Viena interneto kortelė su nutrinamu kodu – 1CUC, vienu pirkimu vienas asmuo gali įsigyti tik tris tokias korteles. Parkuose, kuriuose yra internetas, galite sutikti daug kortelių perpardavinėtojų, kurie už dvigubą kainą siūlo korteles „jūsų patogumui“. Tačiau po pirmųjų trijų interneto paieškų dienų  ir visų kitų nepatogumų tiesiog supratome – juk atostogos yra tam, kad pailsėtume interneto.

Kadangi kelionė buvo netikėta, kelias dienas užtrukau, kol supratau, kur esu ir, kad tai realybė, o ne sapnas. Šioje kelionėje mane visada lydėjo kažkoks malonus jaudulys, tarsi pirmą kartą įsimylėjus. Matant Kubą, jos žmones, girdint visur grojančią latino muziką – salsą, regatoną, man nuolat ėjo šiurpas per kūną. Buvo taip gera, nesinorėjo nieko, tik pasinerti į šią šalį giliau ir labiau pažinti ją bei jos žmones. Jau po pirmos dienos Havanoje supratau, kad esu visiškai kitame pasaulyje negu gyvenau ir keliavau iki šiol. Kubos negali sulyginti su niekuo. Kitokia kultūra, kitokia architektūra, kitokios gatvės su senoviniais automobiliais, kitokie žmonės, kitokios parduotuvės, kitoks požiūris į viską. Mintys taip susijaukė, kad negalėjau suprasti nei kur esu, nei kodėl, nei kuriame laikmetyje.

Nusileidome Varadero oro uoste. Dar prieš kelionę žinojome, kad čia tikrai neliksime, nes tai labai turistinis miestas: su „viskas įskaičiuota“ viešbučiais, pilnais kanadiečių ir išpūstomis kainomis. Juk žymiai įdomiau pagyventi pas vietinius, pasiklausyti jų istorijų ir pamatyti jų gyvenimą. Visur gyvenome pas juos, vadinamuose „casa particular“. Apie „casa particular“ reikia atskiro pasakojimo. Tai unikalus dalykas, kurio neteko matyti niekur kitur pasaulyje. Prieš keliolika metų Kubos valdžia leido paprastiems piliečiams užsiimti turistų apgyvendinimo paslauga. Beveik kas antras gyvenamasis pastatas Kuboje turi iškabą ant kurios parašyta „casa particular“. Žmonės, gavę leidimus vykdyti šią veiklą, dalį savo gyvenamosios vietos perdarė į kambarius, kuriuose priima turistus. Dažniausiai tai kambariai su atskiru dušu ir tualetu, tad nėra jokio nepatogumo jausmo ar privatumo trūkumo, kad reikia dalintis savo atostogomis su namų šeimininkais. Visos „casa particular“, kuriose gyvenome, buvo labai tvarkingos, patalynė ir rankšluosčiai – švarūs. Susidariau nuomonę, kad kubiečiai ir jų namai yra labai tvarkingi. Visi švariai apsirengę, kvepinasi, namuose malonus kvapas. Didesnių miestų gatvėse, žinoma, kitaip. Kalnai šiukšlių, statybinių atliekų. Tačiau užėjus į namus visada apsidžiaugi. Dauguma „casa particular“ turi jaukius kiemelius, kuriuose galima pasiilsėti nuo dienos įspūdžių, o ryte pavalgyti skanius pusryčius. Kas vakarą šeimininkai paklausia, ar pageidausite ryte pusryčių. Mes visuomet valgėme pas šeimininkus ir niekada nenusivylėme. Kiaušinienė, vaisiai, duona, sviestas, sūris, dešra, natūralios sultys, kava – dažniausiai viskas net netilpdavo. Kava Kuboje – pasakiška!  Kiek teko pusryčiauti mieste, visuomet nusivildavome, nes negaudavome tokios gausybės skanumynų, kaip „casa particular“. Šeimininkai labai draugiški ir kiekvieną kartą pakalbina ispanų kalba, tačiau jei jos nemoki – susikalbi šypsena. Kuboje nedaug žmonių kalba angliškai, net ir jaunimas nemoka paprasčiausių žodžių, tad tai kartais kelia šiokių tokių problemų. Pavyzdžiui, derantis dėl kainos ar bandant išsiaiškinti įvairius turistinius reikalus. Tačiau niekur nesidėsi – tenka bandyti juos suprasti ir po kelių dienų, pažadu, jau galėsite susikalbėti! Bet... Nors visi yra draugiški,  visgi mes, turistai, jiems esame pajamų šaltinis, tad reikia būti budriems. Kiekvienas kubietis stengiasi gauti komisinius iš visko, ką tu beplanuoji daryti. Kiekvienoje „casoje“ paklaus, į kurį miestą planuoji vykti toliau ir čia pat pasiūlys „geriausią“ „casą“ tame mieste. Pasiūlys iškviesti tau „saugiausią“ taksi arba rekomenduos „geriausią gidą“. Žinoma, tokiu atveju mes, turistai, sumokame didesnę kainą, o kainos skirtumas keliauja rekomendavusiam.  Jei nenori permokėti, geriau savo planus laikyti paslaptyje. Tuo labiau kad Kuboje paprasta susirasti gyvenamąją vietą, taksi ar gidus.

HAVANA     

Havana – jaukiai triukšmingas miestas. Nors transporto judėjimo Havanoje nedaug, bet triukšmo nuo senų automobilių variklių netrūksta. Pirmas dienas neįmanoma atitraukti akių nuo jų. Vieni išblizginti, ryškiai nudažyti, kiti – vos birbiantys, apipuvę, bet visi savotiškai žavūs. Be šių automobilių Kuba būtų ne Kuba. Tą sako patys gyventojai. Kubiečiai, kurie turi automobilį, turi užtikrintą pajamų šaltinį. Geriausiai išsilaikę ir išblizginti senukai vežioja turistus po Kubą. Kai kur už valandą šios pramogos prašo net 60 CUC! Tačiau mes, pasitelkę visus savo derybininkų įgūdžius ir gudrybes, nusiderėjome iki 25 CUC (~19 EUR), gal įmanoma ir daugiau... Automobilių kiekis Kuboje nedidėja, tad jų kaina nuolat auga (Lada 6-tukas – 17.000 USD), taigi paprasti žmonės, kurių atlyginimas vos siekia 40 CUC, apie juos net nesvajoja, o tie, kurie paveldėjo juos iš savo senelių ar prosenelių, gali džiaugtis europietišku atlyginimu. Tačiau Kuba yra socialistinė šalis ir kartais atrodo, kad kiek pinigų beturėtum, jų nebus kur išleisti. Tuščios parduotuvės, kuriose vien konservai, aliejus, romas ir asmens higienos prekės brangesnėmis kainomis nei Lietuvoje. Parduotuvėse nerasite jokių tarptautinių prekių ženklų. Na, gal kelis: Nestle ledus, Palmolive ir Adidas. Po dešimties dienų Kuboje degalinėje pamačiau M&M’s saldainius, tai buvo nepakartojamas jausmas, net šūktelėjau iš džiaugsmo ir prisipirkau jų kaip vaikas.

Havana yra brangi. Turistinėse vietose kainos nenusileidžia Europos miestams. Karštas patiekalas – 10 CUC-15CUC (8eur – 12eur), kokteilis – 4CUC-5CUC, ledai – 2CUC, alus – 1,5CUC-2CUC. Havanoje dalį savo gyvenimo leido E.Hemingvėjus. Jis lankydavosi įvairiuose baruose. Ten, kur lankydavosi rašytojas, yra būtinai pakabinama lentelė su užrašu „Čia lankėsi E.Hemingvėjus“, o kainos ta proga padvigubinamos, bet vistiek smagu nueiti į vieną iš tų vietų:  La Floridita ar Bodegita del Medio. Šiuose baruose nuo ryto šurmuliuoja turistai ir groja gyva muzika. Visoje Kuboje ištisai girdėsite iš kur nors atsklindančią muziką. Ryte pabusite taip pat nuo muzikos per šeimininkų televizorių, arba nuo muzikos iš garsiakalbio, kurį nešasi jaunimas gatve. Kubiečiai atsikėlę ryte, beruošdami pusryčius savo svečiams, arba dainuoja, arba trypčioja į ritmą. Muzika yra visur ir visada. Čia nebūtina eiti į šokių pamokas, galite paprašyti bet ko gatvėje ir jis ar ji mokės. Vakarai ir naktys Havanoje buvo nuostabūs. Gatvėse daug vietinių, čia jie pramogauja. Kas tiesiog išsinešęs kėdę stebi praeivius, kas atsisėdę didesnėmis kompanijomis ant laiptų žaidžia šaškėmis, kas klausosi muzikos, kas valgo ar rūko cigarą. Miestas visiškai saugus, gal kiek tamsokas, bet gatvėse jautiesi saugiai, dėl to galima klaidžioti jomis iki pat paryčių.

Havanoje praleidome tris dienas, išnaršėme visą centrinę ir senąją Havaną, pasivažinėjome su senoviniu Chevrolet. Sudalyvavome „Free walking tour”, vakarais šokdavome visuose baruose iš eilės, ragavome skaniausių kokteilių ir tiesiog pamiršome apie visą likusį pasaulį. Na, o toliau, per stebuklą gavom išsinuomoti mašiną, judėjome link Vinjales – derlingiausio Kubos regiono, kuriame auginamas žymusis Kubos tabakas cigarams.

VINJALES

Kelionė į Vinjales užtruks apie kelias valandas. Kelias puikus – tuščia autostrada. Tačiau mes užtrukome ilgiau, nes pakeliui paėmėme pavėžinti vietinį kubietį, kuris mums parodė ilgesnį, bet gražesnį kelią kalnais ir kaimeliais. Tad užtrukome apie 5 valandas, bet tikrai vertėjo, nes pamatėme Kubos kaimus ir nuostabius kalnuotus peizažus. Kalnus keitė tabako plantacijos, jas – cukranendrių plantacijos, jas – kaimeliai, o kaimus – kalnai. Keliukas ėjo aukštyn ir žemyn, serpantinais ir lygumomis. Važiavome besimėgaudami gamtos vaizdais pro langus ir besiklausydami kubietiškos salsos garsų. Už nemokamą pavėžėjimą, atvykus į Vinjales, mūsų pakeleivis pasiūlė apsilankyti jo draugo tabako plantacijoje nemokamai. Sutikome. Be abejonės, įsigijome kvapnių cigarų, už kuriuos mūsų pakeleivis greičiausiai gavo komisinį, bet žinant, kaip skurdžiai gyvena vietiniai – negaila, juk tai yra Kuba, komisinių kraštas! Tabako plantacijos čia visos vienodos, tad nėra reikalo gaišti laiko ir svarstyti, į kurią važiuoti – tiesiog užsukite į pirmą pasitaikiusią. Visose plantacijose Jums papasakos apie tabako auginimą, džiovinimą, fermentaciją, parodys, kaip yra sukamas cigaras, duos jų parūkyti ir, žinoma, pasiūlys įsigyti. Pradinė kaina – 4 CUC už vienetą. Tačiau įmanoma nusiderėti iki 2 CUC, tik reikia kantrybės. Plantacijose pirkti cigarai buvo tikrai kvapnūs ir kokybiški.

Kitą dieną raiti leidomės į VINJALES slėnį. Labai populiari pramoga tarp turistų , tačiau turistų ten sutikome nedaug, nes slėnis didžiulis. Turizmo agentūros siūlo trijų valandų jodinėjimą arkliais slėnyje už 40 CUC, tačiau nuvykus savarankiškai, prie vieno iš įėjimų, užeiti į slėnį galima sutarti už 10 CUC. Taip ir padarėme. Gavome arklius ir nujojome grožėtis slėniu. Iš tiesų, tai buvo gražiausia gamta matyta Kuboje. Iki horizonto arba iki kalnų papėdžių besitęsiančios kavos, cukranendrių, tabako, vaismedžių plantacijos. Rymantys neįprasto reljefo ir formos kalnai. Fone salsos muziką pakeitė gamtos garsas, ritmingai žygiuojantis arklys lengvai sūpavo, prieš akis keitėsi nuostabūs vaizdai, po kelių kilometrų pajutau tokį didžiulį atsipalaidavimą, kad, rodos, per apsilankymą Vinjales slėnyje pailsinau savo kūną ir mintis metams į priekį. Kas kelis kilometrus slėnyje stabtelėdavome vis skirtingose plantacijose: tabako (vėl), cukranendrių, kavos. Kiekvienoje yra papasakojama apie auginimo ir derliaus nuėmimo ypatumus. Cukranendrių plantacijoje mus pavaišino cukranendrių sirupo ir romo su medumi kokteiliais, kavos – kava, tabako – cigaru. Visur pagal nutylėjimą, o kartais gidui pareikalavus, reikia palikti arbatpinigių. Ir, žinoma, visur yra siūloma įsigyti toje plantacijoje auginamų produktų ar jų gaminių. Plantacijose (išskyrus tabako) nieko pirkti neapsimoka, nes tų pačių produktų galite rasti pigiau. Atsipalaidavę bei pailsinę sielą grįžtame į miestelį, pavakarieniaujame ir skubame į „kultūrnamyje“ vykstančius šokius.

MAŠINOS NUOMA KUBOJE

Kaip jau minėjau, išsinuomoti automobilį iš anksto beveik neįmanoma, nes nuomos punktai neturi interneto, kai kurie – net mobilaus telefono. O nuoma vykdoma principu: jei šiuo metu turime mašiną – išnuomosime, jei ne – ateikite vėliau. Ir rezervuoti mašinos, kuri tuoj tuoj turi grįžti, negali NIEKAIP – reikia sulaukti, kol mašina pasieks nuomos biurą. Kodėl – neklauskite! Taigi, mums pasisekė ir pirmoje vietoje kaip tik buvo grįžęs kinas GEELY. Nuomotis mašiną Kuboje yra brangiau nei Šveicarijoje! 70-90 EUR dienai. Tačiau tikrai verta, jei neturite pakankamai laiko. Nuomojantis mašiną daug sutaupysite nesinaudodami viešuoju transportu, kuris nėra pigus (200 km kelionė – 25 CUC-30 CUC), taip pat laiko, nes viešasis transportas taip pat yra senovinis ir rieda labai lėtai. Daug kur galėsite nuvykti savarankiškai ir nereikės permokėti ekskursijų organizatoriams. Bandėme skaičiuotis, kad per dvi savaites Kuboje, dėka automobilio ir galimybės visur vykti savarankiškai, sutaupėme apie 300-400 EUR. Vairavimas Kuboje yra paprastas, nes nėra daug automobilių, o autostrados, kurios yra labai plačios ir patogios bei tęsiasi per visą Kubą, išvis tuščios. Naktį vairuoti nerekomenduojama, nes gatvėse ir autostradose yra daug šunų, vištų, karvių ir žmonių, tačiau kartais važiavimo naktį tiesiog neišvengsi, tad reikia būti atidiems ir viskas bus gerai. Žmonės keliuose stabdo automobilius, nes viešasis transportas yra labai neišvystytas ir žmonės keliauja tranzuodami. Jei mokate ispanų kalbą, būtinai pasiimkite pakeleivį, jis papasakos daug įdomų dalykų apie vietinių gyvenimą, kartais duos gerų patarimų: kur nuvykti, ką pamatyti ir kiek kas turi kainuoti, kad nepermokėtumėt kaip turistas. Vietiniai net pasiūlys pinigų už pavežimą! Policija turistų nestabdo, nes pagal numerius mato, kad automobilis yra nuomotas. Kartais tenka sustoti prie patikrinimo postų, kuriuose pareigūnai patikrina dokumentus.

SANTA KLARA IR TRINIDADAS

Tęsėme savo kelionę į Kubos rytinę pusę. Pakeliui aplankėme miestelį Santa Klarą, kuriame yra palaidotas Che. Santa Clara yra kiek kitokia nei visa Kuba. Šiame mieste yra įsikūrę keli universitetai, tad gatvėse pilna studentų,  yra nemažai barų, klubų – gyvenimas verda kiaurą naktį. Lankytinų objektų šiame mieste nėra daug, tad čia pakanka praleisti vieną arba dvi dienas. Po Santa Klaros vykome į Trinidadą.

Trinidadas yra nedidelis, jaukus miestelis su spalvotais pastatais ir raudonais stogais. Miesto panorama labai skiriasi nuo likusios Kubos. Nedideli vieno ar dviejų aukštų pastatai, atrodo, tarsi lipa vienas ant kito. Žvelgiant į apačią iš apžvalgos bokšto matosi painūs stogų labirintai ir siauros pėsčiųjų gatvelės. Miestelis tvarkingas, bet labai turistinis. Parduotuvėse ir kavinėse kainos taip pat turistinės. Daug veiklų ir pramogų. Daug gerų vietų pašokti arba nueiti į šokių pamoką. Miestelis įsikūręs netoli jūros, tad dienos metu galima pasilepinti paplūdimyje Playa Ancon. Playa Ancon – baltutėlio smėlio ir žydro vandens paplūdimys maždaug už 5 km nuo miestelio centro, kurį tikrai verta aplankyti.  Sausio-vasario mėnesiais Kuboje rekomenduojama lankytis pietinėje dalyje esančiuose paplūdimiuose, nes šiaurėje dažniausiai būna labai vėjuota ir apsiniaukę. Playa Ancon praleidome kelias dienas, kurios buvo skirtos nardymui, saulės vonioms ir poilsiui nuo judėjimo iš vienos vietos į kitą.

Nardėme Playa Larga esančiame nardymo centre. Povandeninis pasaulis buvo skurdokas, atrodė, kad žuvys ir visi kiti jūros gyventojai atostogauja. Na, bet juk nerti visada yra smagu, netgi jeigu nieko nesusitinki po vandeniu.

Playa Ancon buvo mūsų tolimiausias taškas, nuo ten judėjome atgal. Kadangi stengėmės kiekvienoje naujoje vietoje pabūti bent dvi, tris naktis, kad geriau susipažinti su gamta ir miesteliais, tai dvi savaitės Kuboje atrodė mažokai. Labai skubant ir turint automobilį tai yra įmanoma, tik, manau, kad kiek vargintų.

Po kelių tinginiavimo dienų judėjome link Playa Ancon, kur taip pat buvo suplanuotas nardymas. Nuo Playa Larga iki Playa Ancon galima vykti dviem būdais: autostrada arba pajūrio keliuku. Žinoma, rinkomės pajūrio keliuką, kuris vedė per nuostabią Kubos gamtą, miestelius ir kalvas. Stabtelėjome išsimaudyti Grand Vegas krioklyje (reikia gerai paprakaituoti, kad iki jo nukakti ir išsimaudžius gaiviame krioklio vandenyje gerai paprakaituoti, kad grįžti atgal, bet tikrai verta) ir vakarop atvykome į Playa Ancon. Playa Ancon yra visiškai mažiukas kaimelis, kuriame be nardymo ir paviršinio nardymo, nelabai yra ką veikti (na, dar yra krokodilų ferma, kurios taip ir neaplankėme). Nedidelis Playa Ancon paplūdimys buvo super jaukus, ypač vakarais, kai restoranėliai į paplūdimį išnešdavo stalus, kėdes ir grilius. Vienintelis dalykas, kuriuo reikia pasirūpinti iš anksto prieš vykstant į Playa Ancon, yra apgyvendinimas. Paplūdimyje, tiesiai ant smėlio, yra keliasdešimt „casa particular“, tačiau visos jos buvo užimtos, tad mums teko gyventi antroje eilėje nuo jūros. O taip norėjosi skanių pusryčių tiesiai ant smėlio! Gėrimai Playa Ancon buvo šiek tiek įdomesni negu Playa Larga. O ir nardymo instruktoriai, įranga, aptarnavimas buvo aukštesnio lygio, nes Playa Larga nardymo centras yra privatus, o ne valstybinis. Ypač patiko naktinis nėrimas!

Štai ir liko dvi dienos, per kurias turime sugrįžti į Havaną, priduoti savo GEELY ir judėti atgal link Varadero. Jis taip ir liko neaplankytas (visi sakė, kad taip jam ir reikia), nes nusprendėme praleisti paskutines naktis ir dienas Havanoje, kurios, atrodo vis negana, nes ji kasdien vis kitokia, vis įdomesnė. Pažinodama save, žinau, kad trys dienos vienoje vietoje ir man ima darytis nuobodu, bet tik ne Havanoje! Šiam miestui galima drąsiai skirti 3-5 dienas. Tiesiog klaidžioti, pasiklysti, sėdėti parkuose, klausytis muzikos, šypsotis, gerti romą ir tiesiog pamiršti viską. Tą ir darėme paskutinę naktį, tik šiek tiek mums sukliudė lietus. Taip ir nepavyko nuvykti į patį pačiausią latino muzikos klubą „1830“, kuris yra po atviru dangumi... Per lietų jis nedirba. Bet tai ženklas, kad reikės grįžti!

Kuba padarė nepamirštamą įspūdį, lyginant su kitomis aplankytomis šalimis. Manau, kad po 7-10 metų Kuba labai pasikeis ir taps panaši į kitas turistines šalis. Tačiau kol kas – tai nepakartojama patirtis, laiko mašina, kuri nukelia į tuos laikus, kai dar nebuvau gimusi. Iš vienos pusės labai smagu keliauti laiku, kai žinai, kad visada grįši į savo šiuolaikinį pasaulį Europoje, iš kitos pusės – gaila ten gyvenančių žmonių, kurie neįsivaizduoja kaip ir kuo dabar gyvena likęs pasaulis. Bet gal dėl to jie tik laimingesni? Ačiū tau, Kuba, kad priminei, ką reiškia įsimylėti! :)

Už spalvingus įspūdžius dėkojame Elvyrai Šiukštaitei

Per daugiau nei 7 veiklos metus Makalius spėjo išpopuliarėti ir užsitarnauti gerą vardą visų mūsų mylimų skaitytojų dėka. Šiuo metu komandoje esantys 39 džiaugsmu trykštantys veidai Vilniuje ir Kaune padeda susiplanuoti keliones mūsų skaitytojams. Tačiau ir tiek jau nepakanka! Vėl atėjo diena, kai ieškome papildomų darbo rankų Kaune! Jeigu tai Tu, būtinai atsiųsk mums laišką.

Kas tas Makalius?

Makalius.lt veiklą pradėjo nuo 2009 m. ir tapo lyderiaujančiu pigių kelionių internetu pardavėju bei sparčiai augančiu kelionių organizatoriumi. 2014 metais gavome kelionių organizatoriaus statusą ir pradėjome organizuoti keliones autobusu, nuo 2015 metų – keliones į egzotinius kraštus, o nuo 2016 metų – keliones po Lietuvą.

Makalius patenka į „Verslo žinių“ sudarytą TOP 10 daugiausiai pajamų 2015 m. gavusių turizmo bendrovių sąrašą. Taip pat esame vertinama kaip didžiausią pelno šuolį padariusi įmonė. Pagal pelningumą įmonė patenka į Lietuvos turizmo bendrovių TOP 5, todėl būsi tvirtai ant kojų stovinčios įmonės dalimi.

Esame jaunas, energingas, profesionalus, didelių ambicijų turintis, sparčiai augantis kolektyvas, ir norime pasikviesti į komandą naują bendramintį – turizmo vadybininką! Pažadu, kad:

• Dirbsi įdomų ir dinamišką darbą vienoje perspektyviausių ir moderniausių turizmo agentūrų Lietuvoje;
• Turėsi metinį darbuotojo krepšelį infoturams ir kompetencijų kėlimui;
• Turėsi galimybę kilti karjeros laiptais, nes mūsų įmonė nuolat plečiasi;
• Gausi laiku mokamą atlyginimą, o taip pat skaidrią bei motyvuojančią priedų sistemą, priklausančią nuo darbo rezultatų.

Šiuo metu ieškome patyrusio turizmo vadybininko dirbti VILNIUJE, taigi ieškome Tavęs, jeigu:

• Turi bent 1 metų patirtį išvykstamojo turizmo srityje;
• Gerai išmanai „Novaturo“, „Tez Tour“, „Itaka“ ir kitas vidines kelionių rezervacijos sistemas;
• Turi pardavimų telefonu patirties, kalbi raiškiai ir mandagiai;
• Bendrauji ir rašai taisyklinga lietuvių kalba, be klaidų;
• Gerai moki anglų kalbą, rusų kalba – privalumas;
• Gali dirbti pilną darbo dieną biure, kartais ir savaitgaliais.

Ar jau įsitikinai, kad atitinki išvardytus reikalavimus? O gal žinai gerokai daugiau, nei žino Makalius? Rašyk mums laišką į noriudirbti@makalius.lt, nepamiršk pridėti savo CV ir trumpo motyvacinio laiško su rekomendacijomis, jei tokių turi. Lauksime laiškų!

Per daugiau nei 7 veiklos metus Makalius spėjo išpopuliarėti ir užsitarnauti gerą vardą visų mūsų mylimų skaitytojų dėka. Šiuo metu komandoje esantys 39 džiaugsmu trykštantys veidai Vilniuje ir Kaune padeda susiplanuoti keliones mūsų skaitytojams. Tačiau ir tiek jau nepakanka! Atėjo metas Makaliui keliauti į nuostabų mūsų uostamiestį! Todėl nuo šių metų rugsėjo mėnesio, ieškome papildomų darbo rankų KLAIPĖDOJE! Jeigu tai Tu, būtinai atsiųsk mums laišką.

Kas tas Makalius?

Makalius.lt veiklą pradėjo nuo 2009 m. ir tapo lyderiaujančiu pigių kelionių internetu pardavėju bei sparčiai augančiu kelionių organizatoriumi. 2014 metais gavome kelionių organizatoriaus statusą ir pradėjome organizuoti keliones autobusu, nuo 2015 metų – keliones į egzotinius kraštus, o nuo 2016 metų – keliones po Lietuvą.

Makalius patenka į „Verslo žinių“ sudarytą TOP 10 daugiausiai pajamų 2015 m. gavusių turizmo bendrovių sąrašą. Taip pat esame vertinama kaip didžiausią pelno šuolį padariusi įmonė. Pagal pelningumą įmonė patenka į Lietuvos turizmo bendrovių TOP 5, todėl būsi tvirtai ant kojų stovinčios įmonės dalimi.

Esame jaunas, energingas, profesionalus, didelių ambicijų turintis, sparčiai augantis kolektyvas, ir norime pasikviesti į komandą naują bendramintį – turizmo vadybininką! Pažadu, kad:

• Dirbsi įdomų ir dinamišką darbą vienoje perspektyviausių ir moderniausių turizmo agentūrų Lietuvoje;
• Turėsi metinį darbuotojo krepšelį infoturams ir kompetencijų kėlimui;
• Turėsi galimybę kilti karjeros laiptais, nes mūsų įmonė nuolat plečiasi;
• Gausi laiku mokamą atlyginimą, o taip pat skaidrią bei motyvuojančią priedų sistemą, priklausančią nuo darbo rezultatų.

Šiuo metu ieškome patyrusio turizmo vadybininko dirbti KLAIPĖDOJE, taigi ieškome Tavęs, jeigu:

• Turi bent 1 metų patirtį išvykstamojo turizmo srityje;
• Gerai išmanai „Novaturo“, „Tez Tour“, „Itaka“ ir kitas vidines kelionių rezervacijos sistemas;
• Turi pardavimų telefonu patirties, kalbi raiškiai ir mandagiai;
• Bendrauji ir rašai taisyklinga lietuvių kalba, be klaidų;
• Gerai moki anglų kalbą, rusų kalba – privalumas;
• Gali dirbti pilną darbo dieną biure, kartais ir savaitgaliais.

Ar jau įsitikinai, kad atitinki išvardytus reikalavimus? O gal žinai gerokai daugiau, nei žino Makalius? Rašyk mums laišką į noriudirbti@makalius.lt, nepamiršk pridėti savo CV ir trumpo motyvacinio laiško su rekomendacijomis, jei tokių turi. Lauksime laiškų!

Na gerai gerai, tenesuklaidina Jūsų antraštė – verslo klase gali keliauti ne tik karaliai, bet ir visi paprasti mirtingieji, dėl nepaprasto komforto skrydžio metu nepagailintys susimokėti kiek daugiau, nei įprasta skrydžio kaina. Siunčiu Jums linkėjimus iš Tailando karalystės, į kurią atkeliavau kaip pats didžiausias ponas, o tuo, ką patyriau, skubu pasidalinti su Jumis!

Prisiminkite savo paskutinį skrydį kuria nors tolimesne kryptimi bei laipinimą į lėktuvą: oro uosto agentui įduodate savo bilietą, o jis palinki Jums gero skrydžio ir leidžia praeiti iki orlaivio. Vos įlipus, su šypsenomis (na, leiskite pasitaisyti – tai labai priklauso nuo darbuotojų nuotaikos) Jus pasitinka įgula bei nurodo, kaip rasti savo vietą lėktuve. Viskas, skanaus ir gero skrydžio!

Tačiau aš prisipažinsiu (o Jūs man pritarkite arba paneikite) – eidamas savo vietos link per verslo klasę norom nenorom pamatau tas patogias ir plačias kaip foteliai sėdynes, kurios pakilus transformuojasi į lovas ir nuovargio po tokio skrydžio, matyt, nė nesijaučia. Štai, kodėl dažniausiai visus keleivius specialiai leidžia tik pro priekį, tarytum reklamuodami ir erzindami mus tuo rojumi lėktuve?! Vis pasvajoju, kaip gerai būtų čia įsipatoginti, bet nusiledžiu atgal ant žemės: ne šįkart, ne dabar.

Bet tas kartas atėjo: „Finnair” oro linijos, kuriomis Makaliaus turistai keliauja į mūsų organizuojamas egzotines keliones (Singapūrą, Balio salą, Tailandą, Azijos kruizą, Indiją ir kitas nuostabias šalis) pakvietė mane išbandyti, ką reiškia skristi verslo klase ir dar geriau – jų naujuoju „Airbus A350” lėktuvu. Kaip aš galiu praleisti tokią galimybę? Todėl pasirinkau savo mylimo Tailando kryptį, susikroviau daiktus ir išvykau su trimis užduotimis: pasijusti karaliumi skrendant verslo klase, aplankyti Makaliaus komandą Tailande ir kelias dienas pailsėti bei pagaliau išsimiegoti.

Fotoreportažas: Makalius skrenda verslo klase

Mano kelionė į Tailandą vyko su persėdimu: Vilnius-Helsinkis-Bankokas. Deja, esame per maža valstybė, kad turėtume tiesioginius reisus iki Tailando.

Verslo klasės aptarnavimas prasideda dar oro uoste Vilniuje, kai galėjau užrietęs nosį apeiti visą minią žmonių prie registracijos bei bagažo pridavimo, be eilės paduoti pasą ir ištarti: „Taip, aš šiandien keliauju verslo klase!”. Tuomet mano bagažas buvo užregistruotas, gavau įlaipinimo kuponus. Be eilės, naudodamasis „Fast track” greitosios patikros paslauga, patekau į oro uosto sterilią zoną ir nužingsniavau į verslo klubą (business lounge). Čia buvo užkandžių, gėrimų, greitas internetas ir rami vieta laukti skrydžio. Verslo klube nieko nevalgiau – juk žinojau, jog jau pirmajame skrydyje manęs laukia pietūs danguje! Netrukus prasidėjo laipinimas, o pusantros valandos skrydis iki Helsinkio visai neprailgo:

Persėdimas visai nenuvargino ir tai buvo vienas trumpiausių mano tolimųjų skrydžių istorijoje: iki laipinimo į kitą skrydį Helsinkio oro uoste turėjau tik 50 minučių. Beje, nusileidus Helsinkyje niekur skubėti nereikėjo – bagažas buvo perkeliamas automatiškai, o pasų kontrolė Helsinkyje buvo išmani europietiškiems pasams: patikra buvo elektroninė, nuskenuojant pasą.

Įspūdį paliko Helsinkio verslo klubas, kuris taip pat įskaičiuotas verslo keleiviams. Įvairiausi gėrimai, šalti užkandžiai ir karšti patiekalai. Netgi lovos-kapsulės trumpam snūstelėjimui, jeigu persėdimas ilgesnis už maniškį. Na, ir desertui – šiame verslo klube yra sauna. Taip, sauna! Gaunate rankšluosčius, yra dušai, kaitinatės saunoje tarp skrydžių, pailsite ir skrendate toliau. Man regis, jeigu apie tai pasigirtumėte draugams, daugelis tuo nepatikėtų...

Na, o man jau metas į lėktuvą.  Randu 33 įlaipinimo vartus, keliauju orlaivio link, parodau savo bilietą įgulai ir... tai ta akimirka, kai į lėktuvo galą eiti nebereikia – apsistoju priekyje!

Mano vieta 4 eilėje prie lango. Įdomus sprendimas verslo klasės sėdynes pasukti šonu, o prie lango pasodinti tik po vieną keleivį. Dar nespėjus įsitaisyti vietoje ir suvokti, kad net 10 valandų skrisiu taip patogiai, prie manęs jau prisistato orlaivio palydovė ir vaišina putojančiu vynu. Sukrauna daiktus į bagažo skyrių virš manęs, supažindina su sėdynės funkcijomis (kaip atlenkti ir valdyti ekraną, ištiesti lovą, kur galiu pasikrauti telefoną, pasidėti nereikalingus daiktus, kur rasiu šlepetes ir kosmetinę) ir palinki gero skrydžio. O taaaaaip, jis tikrai bus geras. Ir kodėl tik 10 valandų??? Neilgai trukus baigiamas laipinimas ir švelniai pakylame. Varikliai veikia taip tyliai, kad kartais užsimiršdavau, jog esu lėktuve...

Visos sėdynės pasuktos šonu, todėl kylant jausmas neįprastas, bet įdomus. Stebėti dangų ir debesis pro langą tiesiai priešais save irgi labai įdomu! Ekrane prie sėdynės rodoma skrydžio eiga ir kelionės programa: vakarienė, poilsis, šviesų prigesinimas, pusryčiai ir atvykimas į Bankoką. Orlaivio palydovė išdalina šios dienos meniu, rinktis galima iš kelių variantų. Užsisakius pirmąjį gėrimą, šalia jo atkeliauja ir užkandis – apetitui sužadinti!

Jeigu pro langą žiūrėti nenorite, galite ekrane įsijungti tiesioginę transliaciją pro kamerą, kuri įmontuota ant lėktuvo uodegos. Vaizdelis tikrai įdomus.

Neilgai trukus atkeliavo vakarienė – iš pradžių užkandžiai, vėliau pagrindinis patiekalas ir desertai. Pastarųjų teko atsisakyti, kadangi savo kelionės metu vis dar laikiausi #0cukraus iššūkio, todėl pridėtinis cukrus man  buvo tabu!

Pora filmų, vėliau – naršymas internete (taaaaaaip, šiame lėktuve galima naudotis internetu ir tiesiogiai transliuoti draugams savo skrydį bei kelti baisiausią pavydą – išbandyta, veikia ) ir pasiruošimas nakčiai. Iki atvykimo į Bankoką liko 7 valandos, taigi, yra pakankamai laiko išsimiegoti. Lėktuve prigeso šviesos, mano sėdynė transformavosi į pilnai plokščią lovą, gavau patalynę ir įsitaisiau sapnuoti 11 kilometrų aukštyje. Labanakt!!!

***

Ar kada norėjote, kad skrydis būtų ilgesnis, nei planuota? Tikrai, sakysite, keistas klausimas, juk tai taip vargina.... Bet aš norėjau! Likus valandai mane pažadino pusryčiams, o vos pavalgius nusileidome Bankoko Suvarnabhumi oro uoste, kuriame persėdau į Čiangmajaus reisą. Mielai būčiau dar pamiegojęs ar kokį filmą pažiūrėjęs. Laikas skrendant visai neprailgo. Pasiekęs savo kelionės tikslą aš iškart keliavau pasivaikščioti po miestą, planavausi savo ateinančias dienas, ilsėjausi prie baseino – žodžiu, buvau pilnas jėgų.

Tai buvo unikali patirtis, kurią rekomenduoju visiems išbandyti bent kartą gyvenime. Galbūt pavyks pagauti kiek pigesnius, nei įprasta bilietus verslo klase? O gal save palepinsite povestuvinės kelionės ar metinių, jubiliejaus proga? Beje, kartais už specialią kainą galima persikelti į verslo klasę prieš pat skrydį, todėl būtinai pasiteiraukite apie tai, kai kitą kartą keliausite. Linkiu bent trumpam visiems pasijusti karaliais, o dabar – einu tyrinėti Tailando. Visiems gerų kelionių!!!

Plėsdama skrydžių tinklą iš Lietuvos didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė centrinėje ir Rytų Europoje bei viena iš sparčiausiai augančių skrydžių bendrovių Europoje „Wizz Air“ pristato naują atostogų kryptį – nuo spalio mėnesio skrydžių bendrovė sujungs Vilnių su Marakešu Maroke. Skrydžiai bus vykdomi žiemos sezonu, du kartus per savaitę – pirmadieniais ir penktadieniais. Taip pat šia nauja kryptimi skrydžiu bendrovė pradės vykdyti skrydžius ir iš Varšuvos.

Rezervuoti vietas naujuoju bendrovės maršrutu galima naudojantis nemokama „Wizz Air“ mobiliąja programėle arba apsilankius bendrovės internetinėje svetainėje. Bilietų kaina prasideda nuo 29,99 Eur*, įskaitant rankinį bagažą, kurio išmatavimai atitinka šiuos matmenis 55 x 40 x 23 cm.

* Kaina į vieną pusę, įskaitant mokesčius 

Marakešas, įsikūręs Atlaso kalnų papėdėje, – vienas didžiausių ir populiariausių Maroko miestų. Tradicinėmis prekyvietėmis ir išskirtine virtuve pasižymintis Marakešas yra spalvinga atostogų kryptis. Be naujosios krypties, aviakompanija taip pat skraidina į kitą Maroko miestą – Agadirą. Iš viso platus „Wizz Air“ tinklas jungia 142 kryptis 44-iose šalyse.

„Džiaugiamės galėdami pristatyti dar vieną unikalią „Wizz Air“ kryptį. Pirmą kartą mūsų keleiviai iš Vilniaus ir Varšuvos turės galimybę aplankyti populiarųjį Marakešą Maroke, – sako „Wizz Air“ vykdomoji korporatyvinės komunikacijos vadovė Sorina Ratz. – Esame įsitikinę, kad mūsų žemų kainų skrydžiai dar viena Maroko kryptimi padės atrasti turtingą šios šalies kultūrą, įstabią architektūrą ir išskirtinę virtuvę.“

„Praėjusių metų lapkritį atidarytas skrydis į Maroko kurortą Agadirą tapo tikru hitu tarp keliautojų. Šį rudenį drauge su skrydžių bendrove „Wizz Air“ pasiūlysime ne tik pramogauti prie Atlanto vandenyno, bet ir susipažinti su egzotiškuoju Marakešu – pajausti jo skonius bei kvapus, paklaidžioti ir pasiderėti berberų turguje ar tiesiog pailsėti viename iš nuostabių miesto parkų. Skrydžiai vyks pirmadieniais ir penktadieniais, tad lietuviai turės galimybę praleisti Maroke kiek ilgesnį, bet itin įspūdingą savaitgalį“, – sako Lietuvos oro uostų strateginės komunikacijos skyriaus vadovė Agnė Mažeikytė.

Šiuo metu skrydžių bendrovė siūlo 7 maršrutus į Maroką savo tinkle iš 5 miestų Vengrijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Nuo pirmojo skrydžio į Maroką 2017 m. „Wizz Air“ paslaugomis pasinaudojo jau daugiau nei 75 tūkst. turistų.

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste turėdama bazę su keturiais orlaiviais ir 150 į klientus orientuotų įgulos narių, taip pat teikdama žemų sąnaudų skrydžių paslaugas iš Kauno ir Palangos, šiais metais „Wizz Air“ iš viso pasiūlys 1,8 mln. sėdimų vietų Lietuvos maršrutais, t. y. 20 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Kartu su naujuoju maršrutu Vilnius–Marakešas aviakompanija iš trijų Lietuvos oro uostų siūlo 33 kryptis į 17 šalių.

Apie „Wizz Air“

Didžiausios centrinėje ir Rytų Europoje mažų sąnaudų bendrovės „Wizz Air“ orlaivių parką sudaro 100 „Airbus“ A320 ir A321 tipo orlaivių. Oro linijų kompanija skraidina iš 25 bazių ir siūlo daugiau nei 600 maršrutų, jungiančių 142 kryptis 44-iose šalyse. „Wizz Air“ komandą sudaro apie 4000 aviacijos profesionalų, siūlančių aukščiausio lygio aptarnavimą ir ypač mažų kainų skrydžių bilietus, kuriuos per pastaruosius 12 mėn. rinkosi daugiau nei 30 mln. keleivių. „Wizz Air“ akcijos yra skelbiamos Londono vertybinių popierių biržoje (trumpinys – WIZZ) ir yra įtrauktos į FTSE 250 ir FTSE All-share indeksus. „Wizz Air“ pelnė pasaulinio masto pripažinimą dėl vykdomos oro saugumo politikos ir yra įtraukta į Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) veiklos saugumo audito (IOSA) registrą. Neseniai metinis aviacijos ir kosmoso industrijos leidinys „Aviation 100“ paskelbė bendrovę už pasiekimus „Metų aviakompanija Europoje“ (angl. European Airline of The Year).